Santrauka
Straipsnyje aptariama X a. islandų skaldo Egilio Skalagrimsono poezija, jos naujovės lyginamos su tradicine skaldų poezija. Pagrindinė skaldų žanrinė forma yra panegirika valdovui (drápa), kuri dažniausiai kuriama sudėtingu silabiniu drotkveto metru. Jos bruožai – pastovus skiemenų skaičius, aliteracijos ir vidiniai rimai. Palyginti su hipertrofuota menine forma, panegirikų turinys gana skurdus: apdainuojama valdovo drąsa ir šlovė, jo pergalės. Skalagrimsono poezija yra išsaugota Egilio sagos tekstuose. Šalia „atskirųjų posmų“ (lausavísur) išliko trys poemos, kuriose atsiskleidžia poeto talentas. Poema Galvos išpirka sukurta naujovišku metru rúnhenda, kuriam būdingas galūninis rimas, nevartotas senosios islandų poezijos. Šią panegiriką skaldas kūrė priverstinai, todėl ji skamba kaip iššūkis valdovui, jos kapotas ritmas bei tradicinių poetinių figūrų (keningų) gausa sukuria distanciją tarp poeto ir šlovinamojo. Giesmė Arinbjornui ir Skaudi sūnų netektis irgi įdiegia tam tikrų naujovių. Poetas atsisako griežtų metrikos kanonų, renkasi maksimaliai laisvą poetinę formą, kad galėtų išsakyti savo mintis ir jausmus. Skaldų poezija dažniausiai krypsta į išorinį subjektą, o Egilis šiose poemose atsigręžia į save: šlovina draugystę, aprauda savo giminės išnykimą, apmąsto nueitą gyvenimo kelią ir artėjančią mirtį. Egilis pirmasis skaldų poezijoje pavartojo lyrinius ir eleginius motyvus, atsisakė tradicinių keningų ir sukūrė savitą poetinį stilių.
Skaitomiausi šio autoriaus(ų) straipsniai
-
Liucija Černiuvienė,
Adresato problema verčiant: Antoine de Saint-Exupéry Mažojo Princo vertimai į lietuvių kalbą
,
Literatūra: T 49 Nr. 4 (2007): World Literatures
-
Vytautas Bikulčius,
Neurozės diskursas Joriso-Karlo Huysmanso romane Atvirkščiai
,
Literatūra: T 58 Nr. 4 (2016): World Literatures
-
Audinga Peluritytė-Tikuišienė,
Lietuvių literatūros katedros 2021 metų kronika
,
Literatūra: T 63 Nr. 1 (2021): Literature
-
Галина Михайлова,
Anos Achmatovos kelias į savo savasties pažinimą: nuo Ofelijos iki Lizzie Siddal
,
Literatūra: T 58 Nr. 2 (2016): Russian Literature
-
Audinga Peluritytė-Tikuišienė,
Pasaulio kūrimas kai kurių šiuolaikinių lietuvių ir lenkų poetų kūryboje: nuo socrealizmo iki dabarties
,
Literatūra: T 56 Nr. 1 (2014): Lithuanian Literature
-
Inga Bartkuvienė,
Kūrybos raiškos vieta Ilzės Aichinger apsakyme Mano kalba ir Aš
,
Literatūra: T 50 Nr. 4 (2008): World Literatures
-
Rita Tūtlytė,
Gyvenimo filosofija ir literatūra
,
Literatūra: T 50 Nr. 1 (2008): Lithuanian Literature
-
Genovaitė Dručkutė,
Autobiografijos teorija ir praktika (Philippe’as Lejeune’as ir Jozefas Frankas)
,
Literatūra: T 46 Nr. 5 (2004): Special Issue
-
Darius Kuolys,
Apie laisvę, karą ir dainas
,
Literatūra: T 51 Nr. 1 (2009): Lithuanian Literature
-
Eleonora Buožytė,
Studija apie liuteroniškosios Reformacijos ir Šiaurės Europos kalbų procesus
,
Literatūra: T 61 Nr. 1 (2019): Literature