Santrauka
Straipsnyje aptariama X a. islandų skaldo Egilio Skalagrimsono poezija, jos naujovės lyginamos su tradicine skaldų poezija. Pagrindinė skaldų žanrinė forma yra panegirika valdovui (drápa), kuri dažniausiai kuriama sudėtingu silabiniu drotkveto metru. Jos bruožai – pastovus skiemenų skaičius, aliteracijos ir vidiniai rimai. Palyginti su hipertrofuota menine forma, panegirikų turinys gana skurdus: apdainuojama valdovo drąsa ir šlovė, jo pergalės. Skalagrimsono poezija yra išsaugota Egilio sagos tekstuose. Šalia „atskirųjų posmų“ (lausavísur) išliko trys poemos, kuriose atsiskleidžia poeto talentas. Poema Galvos išpirka sukurta naujovišku metru rúnhenda, kuriam būdingas galūninis rimas, nevartotas senosios islandų poezijos. Šią panegiriką skaldas kūrė priverstinai, todėl ji skamba kaip iššūkis valdovui, jos kapotas ritmas bei tradicinių poetinių figūrų (keningų) gausa sukuria distanciją tarp poeto ir šlovinamojo. Giesmė Arinbjornui ir Skaudi sūnų netektis irgi įdiegia tam tikrų naujovių. Poetas atsisako griežtų metrikos kanonų, renkasi maksimaliai laisvą poetinę formą, kad galėtų išsakyti savo mintis ir jausmus. Skaldų poezija dažniausiai krypsta į išorinį subjektą, o Egilis šiose poemose atsigręžia į save: šlovina draugystę, aprauda savo giminės išnykimą, apmąsto nueitą gyvenimo kelią ir artėjančią mirtį. Egilis pirmasis skaldų poezijoje pavartojo lyrinius ir eleginius motyvus, atsisakė tradicinių keningų ir sukūrė savitą poetinį stilių.
Skaitomiausi šio autoriaus(ų) straipsniai
-
Audronė Kudulytė-Kairienė,
Pseudo-Hesiodo Heraklio skydas
,
Literatūra: T 48 Nr. 3 (2006): the Classics
-
Regina Rudaitytė,
Charleso Dickenso kūrybos recepcija Lietuvoje: vertimų tradicija ir praktika (I dalis)
,
Literatūra: T 52 Nr. 4 (2010): World Literatures
-
Tomas Veteikis,
Dvylikos Olimpo dievų vaizdavimas Enijaus Analuose
,
Literatūra: T 50 Nr. 3 (2008): the Classics
-
Юлия Снежко,
Контуры России в творчестве Юргиса Балтрушайтиса: от поэзии к дипломатии
,
Literatūra: T 60 Nr. 2 (2018): Russian Literature
-
Vera Kotelevskaya,
Maria Matrosova,
В модернистской «школе для дураков»: топика письма и ученичества в немецкой и русской прозе ХХ–XXI вв.*
,
Literatūra: T 63 Nr. 2 (2021): Rusistica Vilnensis
-
Jadvyga Bajarūnienė,
Autobiografisches und Geschichtliches in der späten Prosa von Günter Grass
,
Literatūra: T 49 Nr. 5 (2007): Special Issue
-
Deimantas Valančiūnas,
Indijos fantazija Didžiosios Britanijos „paveldo filmuose“: „Kelio į Indiją“ analizė
,
Literatūra: T 56 Nr. 4 (2014): World Literatures
-
Birutė Meržvinskaitė,
Mitas kaip žinojimo forma Algirdo Juliaus Greimo semiotikoje
,
Literatūra: T 61 Nr. 2 (2019): Russian Literature
-
Регина Чичинскайте,
Смерть как проблема жизни: Роландас Павилёнис, Юрий Лотман, Александр Пятигорский
,
Literatūra: T 53 Nr. 2 (2011): Russian Literature
-
Brigita Speičytė,
Kas paaiškėja: apie Adomo Mickevičiaus Lozanos lyriką
,
Literatūra: T 57 Nr. 1 (2015): Lithuanian Literature