Santrauka
Straipsnyje aptariama X a. islandų skaldo Egilio Skalagrimsono poezija, jos naujovės lyginamos su tradicine skaldų poezija. Pagrindinė skaldų žanrinė forma yra panegirika valdovui (drápa), kuri dažniausiai kuriama sudėtingu silabiniu drotkveto metru. Jos bruožai – pastovus skiemenų skaičius, aliteracijos ir vidiniai rimai. Palyginti su hipertrofuota menine forma, panegirikų turinys gana skurdus: apdainuojama valdovo drąsa ir šlovė, jo pergalės. Skalagrimsono poezija yra išsaugota Egilio sagos tekstuose. Šalia „atskirųjų posmų“ (lausavísur) išliko trys poemos, kuriose atsiskleidžia poeto talentas. Poema Galvos išpirka sukurta naujovišku metru rúnhenda, kuriam būdingas galūninis rimas, nevartotas senosios islandų poezijos. Šią panegiriką skaldas kūrė priverstinai, todėl ji skamba kaip iššūkis valdovui, jos kapotas ritmas bei tradicinių poetinių figūrų (keningų) gausa sukuria distanciją tarp poeto ir šlovinamojo. Giesmė Arinbjornui ir Skaudi sūnų netektis irgi įdiegia tam tikrų naujovių. Poetas atsisako griežtų metrikos kanonų, renkasi maksimaliai laisvą poetinę formą, kad galėtų išsakyti savo mintis ir jausmus. Skaldų poezija dažniausiai krypsta į išorinį subjektą, o Egilis šiose poemose atsigręžia į save: šlovina draugystę, aprauda savo giminės išnykimą, apmąsto nueitą gyvenimo kelią ir artėjančią mirtį. Egilis pirmasis skaldų poezijoje pavartojo lyrinius ir eleginius motyvus, atsisakė tradicinių keningų ir sukūrė savitą poetinį stilių.
Skaitomiausi šio autoriaus(ų) straipsniai
-
Giedrė Šmitienė,
Savas miestas: asmens savasties aspektas. Utena Alfonso Nykos-Niliūno kūryboje
,
Literatūra: T 48 Nr. 1 (2006): Lithuanian Literature
-
Olga Velavičiūtė,
Teoriniai Paulo Ricoeur‘o samprotavimai apie užrašytą pasakojimą ir jų praktinis taikymas analizuojant autobiografinį tekstą
,
Literatūra: T 52 Nr. 2 (2010): Russian Literature
-
Инга Видугирите,
Гетеротопии: миры, границы, повествование
,
Literatūra: T 57 Nr. 5 (2015): Special Issue
-
Aleksandras Lysovas,
„Sub rosa dictum“. Soboriškas įvaizdis Anos Achmatovos eilėraštyje „Paskutinioji rožė“
,
Literatūra: T 46 Nr. 2 (2004): Russian Literature
-
Павел Лавринец,
Lietuva XIX a. pabaigos – XX a. pradžios rusų literatūroje
,
Literatūra: T 51 Nr. 2 (2009): Russian Literature
-
Jovita Dikmonienė,
Sąžinės problema Euripido Oreste
,
Literatūra: T 58 Nr. 3 (2016): the Classics
-
Alexander Mionskowski,
„Nur manchmal in Theatern springt es uns entgegen“: Ernst Tollers wirken in der Münchener Räterepublik (1919) als gelebte Utopie und deren Verarbeitung im Drama Masse Mensch
,
Literatūra: T 50 Nr. 5 (2008): Special Issue
-
Alius Jaskelevičius,
Apulėjus. Apie Sokrato dievą. Vertė ir komentarus parengė Alius Jaskelevičius
,
Literatūra: T 60 Nr. 3 (2018): the Classics
-
Mantas Adomėnas,
„Ikisokratikai“ XXI amžiaus skaitytojui
,
Literatūra: T 60 Nr. 3 (2018): the Classics
-
Rūta Šlapkauskaitė,
Nurodymai autoriams ir bibliografiniai duomenys
,
Literatūra: T 63 Nr. 1 (2021): Literature