Santrauka
Straipsnyje aptariama X a. islandų skaldo Egilio Skalagrimsono poezija, jos naujovės lyginamos su tradicine skaldų poezija. Pagrindinė skaldų žanrinė forma yra panegirika valdovui (drápa), kuri dažniausiai kuriama sudėtingu silabiniu drotkveto metru. Jos bruožai – pastovus skiemenų skaičius, aliteracijos ir vidiniai rimai. Palyginti su hipertrofuota menine forma, panegirikų turinys gana skurdus: apdainuojama valdovo drąsa ir šlovė, jo pergalės. Skalagrimsono poezija yra išsaugota Egilio sagos tekstuose. Šalia „atskirųjų posmų“ (lausavísur) išliko trys poemos, kuriose atsiskleidžia poeto talentas. Poema Galvos išpirka sukurta naujovišku metru rúnhenda, kuriam būdingas galūninis rimas, nevartotas senosios islandų poezijos. Šią panegiriką skaldas kūrė priverstinai, todėl ji skamba kaip iššūkis valdovui, jos kapotas ritmas bei tradicinių poetinių figūrų (keningų) gausa sukuria distanciją tarp poeto ir šlovinamojo. Giesmė Arinbjornui ir Skaudi sūnų netektis irgi įdiegia tam tikrų naujovių. Poetas atsisako griežtų metrikos kanonų, renkasi maksimaliai laisvą poetinę formą, kad galėtų išsakyti savo mintis ir jausmus. Skaldų poezija dažniausiai krypsta į išorinį subjektą, o Egilis šiose poemose atsigręžia į save: šlovina draugystę, aprauda savo giminės išnykimą, apmąsto nueitą gyvenimo kelią ir artėjančią mirtį. Egilis pirmasis skaldų poezijoje pavartojo lyrinius ir eleginius motyvus, atsisakė tradicinių keningų ir sukūrė savitą poetinį stilių.
Skaitomiausi šio autoriaus(ų) straipsniai
-
Dalia Jakaitė,
Neblėstantis meilės erosas naujausioje Kornelijaus Platelio poezijoje
,
Literatūra: T 61 Nr. 1 (2019): Literature
-
Kyoko Koma,
Japonės reprezentacija Pierre’o Loti romane Ponia Chrizantema
,
Literatūra: T 52 Nr. 4 (2010): World Literatures
-
Audinga Peluritytė-Tikuišienė,
Lietuvių literatūra istorinės tiesos paieškose: trys nepriklausomybės dešimtmečiai
,
Literatūra: T 63 Nr. 1 (2021): Literature
-
Kristina Mačiulytė,
Religinė ir pilietinė tapatybė LDK Apšvietos pamoksluose
,
Literatūra: T 48 Nr. 7 (2006): Special Issue
-
Rimantas Kmita,
Eduardo Mieželaičio Žmogus kaip politinės religijos tekstas
,
Literatūra: T 49 Nr. 1 (2007): Lithuanian Literature
-
Vaiva Narušienė,
Istorinės atminties fenomenas pirmosios XX a. pusės rašytojų kūryboje: Fabijono Neveravičiaus istoriniai romanai lietuvių ir lenkų literatūros kontekste
,
Literatūra: T 54 Nr. 1 (2012): Lithuanian Literature
-
Vera Kotelevskaya,
Пауль Целан и Осип Мандельштам: поэзия в условиях критики языка
,
Literatūra: T 62 Nr. 2 (2020): Rusistica Vilnensis
-
Dalia Čiočytė,
Vladislavo Sirokomlės poema Margiris: archetipiniai poetinės struktūros bruožai
,
Literatūra: T 56 Nr. 1 (2014): Lithuanian Literature
-
Галина Михайлова,
Anos Achmatovos poetinės dedikacijos XX amžiaus 5-ojo–7-ojo dešimtmečių socialinėje ir kultūrinėje erdvėje
,
Literatūra: T 52 Nr. 2 (2010): Russian Literature
-
Genovaitė Dručkutė,
Lietuvos vardas senuosiuose prancūzų tekstuose: įvaizdžio link
,
Literatūra: T 51 Nr. 4 (2009): World Literatures