Santrauka
Straipsnyje aptariama X a. islandų skaldo Egilio Skalagrimsono poezija, jos naujovės lyginamos su tradicine skaldų poezija. Pagrindinė skaldų žanrinė forma yra panegirika valdovui (drápa), kuri dažniausiai kuriama sudėtingu silabiniu drotkveto metru. Jos bruožai – pastovus skiemenų skaičius, aliteracijos ir vidiniai rimai. Palyginti su hipertrofuota menine forma, panegirikų turinys gana skurdus: apdainuojama valdovo drąsa ir šlovė, jo pergalės. Skalagrimsono poezija yra išsaugota Egilio sagos tekstuose. Šalia „atskirųjų posmų“ (lausavísur) išliko trys poemos, kuriose atsiskleidžia poeto talentas. Poema Galvos išpirka sukurta naujovišku metru rúnhenda, kuriam būdingas galūninis rimas, nevartotas senosios islandų poezijos. Šią panegiriką skaldas kūrė priverstinai, todėl ji skamba kaip iššūkis valdovui, jos kapotas ritmas bei tradicinių poetinių figūrų (keningų) gausa sukuria distanciją tarp poeto ir šlovinamojo. Giesmė Arinbjornui ir Skaudi sūnų netektis irgi įdiegia tam tikrų naujovių. Poetas atsisako griežtų metrikos kanonų, renkasi maksimaliai laisvą poetinę formą, kad galėtų išsakyti savo mintis ir jausmus. Skaldų poezija dažniausiai krypsta į išorinį subjektą, o Egilis šiose poemose atsigręžia į save: šlovina draugystę, aprauda savo giminės išnykimą, apmąsto nueitą gyvenimo kelią ir artėjančią mirtį. Egilis pirmasis skaldų poezijoje pavartojo lyrinius ir eleginius motyvus, atsisakė tradicinių keningų ir sukūrė savitą poetinį stilių.
Skaitomiausi šio autoriaus(ų) straipsniai
-
Audronė Kučinskienė,
Ciceronas apie vertimą. Ką mums atskleidžia žodžių reikšmės
,
Literatūra: T 54 Nr. 3 (2012): the Classics
-
Adolphe Haberer,
Intertextuality in Theory and Practice
,
Literatūra: T 49 Nr. 5 (2007): Special Issue
-
Linara Bartkuvienė,
Virginios Woolf šiuolaikinės prozos estetika: formos paieškos apsakyme „Dėmė ant sienos“
,
Literatūra: T 47 Nr. 4 (2005): World Literatures
-
Илья Дементьев,
Оксимирон и Пушкин: опыт интертекстуального анализа альбома «Горгород»
,
Literatūra: T 60 Nr. 2 (2018): Russian Literature
-
Dalia Čiočytė,
Broniaus Krivicko kūrybos žmogus ribinėje situacijoje: literatūrinė Dievo patirtis
,
Literatūra: T 62 Nr. 1 (2020): Literatūra
-
Inga Litvinavičienė,
Les aspects sociologiques dans l’oeuvre d’Annie Ernaux
,
Literatūra: T 49 Nr. 5 (2007): Special Issue
-
Loreta Jakonytė,
Pierre’o Bourdieu literatūros sociologija
,
Literatūra: T 47 Nr. 1 (2005): Lithuanian Literature
-
Rūta Šlapkauskaitė,
Intertekstinis Margaretos Atwood romano Tarnaitės pasakojimas skaitymas
,
Literatūra: T 46 Nr. 5 (2004): Special Issue
-
Алена-София Ивинская,
Галина Михайлова,
Anos Achmatovos lietuvių poezijos vertimai: kultūrologinis aspektas
,
Literatūra: T 58 Nr. 2 (2016): Russian Literature
-
Małgorzata Kamecka,
L’Histoire et l’identité selon Leïla Sebbar
,
Literatūra: T 61 Nr. 4 (2019): Literature