Santrauka
Šiame straipsnyje yra analizuojamas atsiradimo sampratos kitimas ankstyvųjų filosofų fragmentuose, be to, šiuo tyrimu bandoma paneigti Solmseno tezę, kad Epikūro spontaniško genesis atmetimas nėra susijęs su ikisokratine filosofija. Analizuojant parodoma, kad graikų kalboje veiksmažodis γ%γνεσθαι apėmė dvi genesis schemas: parentalinę ir transformacinę. Ikisokratiniai filosofai tik pamažu perėmė transformacinę genesis schemą. Herakleitas ir pitagorininkai naudojo savo filosofijoje transformacinę schemą, bet nevartojo veiksmažodžio γ%γνεσθαι šiai schemai išreikšti. Filosofinės γ%γνεσθαι vartosenos lūžio taškas buvo Parmenido atliktas loginės-erdvinės diferenciacijos tyrimas. Parmenido semantinė inovacija slypėjo naujoje prielinksnio παρ@ reikšmėje, kuri nurodė ne vien erdvinius, bet ir loginius santykius. Todėl Parmenido kalboje pasakymas γ%γνεσθα% τι παρ’ αųτ^ reiškė greičiau „gimti kažkam, skirtingam nuo paties“ nei „gimti kažkam šalia paties“. Parmenido tezė, kad genesis implikuoja neigimą, buvo perimta Meliso, tačiau pastarasis nevartojo veiksmažodžio γ%γνεσθαι išreikšti transformaciją. Norėdamas perteikti transformacinius arba kokybinius kitimus, jis vartojo (I) sudėtinius pasakymus (γ%γνεσθαι + būdvardis) arba (II) vartojo γ%γνεσθαι su priešdėliu, arba (III) rinkosi kitus žod žius: μετακοσμε½ν „pertvarkyti”, ¢τεροιοŅσθαι „pasikeisti (rūšies atžvilgiu)“, μεταπ%πτειν „pasikeisti“. Meliso vartosena rodo, kad jis kur kas tiksliau tematizavo atsiradimo ir transformacijos reikšmes nei Parmenidas. Vėliau ėjo du filosofiniai atsakymai į eleatų genesis kritiką. Empedoklis bandė sieti γ%γνεσθαι su φ&ειν ir jo vediniais, todėl jam genesis reiškė elementų susijungimą ir išsiskyrimą. Anaksagoras perėmė panašią genesis schemą, bet jam kiekviena transformacija privalėjo būti sąlygojama pirminės medžiagos. Šitaip Anaksagoras pradėjo taikyti genesis schemoje reguliarumo principą. Atomistai perėmė iš Anaksagoro reguliarumo principą; jų diskusija su Anaksagoru matyti Leukipo B 2 fragmente. Yra galimi du šio fragmento perskaitymo būdai: aitiologinis ir teleologinis. Šiame straipsnyje pateikiamos interpretacijos išvados remia teleologinį šio fragmento perskaitymo būdą, todėl laikytina, kad šis fragmentas parodo reguliarumo svarbą ankstyvųjų atomistų genesis sampratoje. Taigi Epikūro suformuluotas savaiminės genezės atmetimas rėmėsi ankstyvųjų atomistų genezės samprata.
Skaitomiausi šio autoriaus(ų) straipsniai
-
Esther Grimalt,
Le Musée imaginaire : de Malraux à Gary
,
Literatūra: 2022: Literatūra / Priedas
-
Literatūra,
Baltistika Brno universitete / Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės studijų seminarai Vilniaus Universitete / VU Lietuvių literatūros katedros veiklos kronika (2006–2007 metai) / KU Literatūros katedros kronika (2006) / VDU, Humanitarinių mokslų fakultetas
,
Literatūra: T 49 Nr. 1 (2007): Lithuanian Literature
-
Vaiva Vasiliauskaitė,
Po Olimpo padange: trys dieviškų kraštovaizdžių tipai Homeriniuose himnuose
,
Literatūra: T 65 Nr. 3 (2023): Literatūra
-
Literatūra 2013 2013 55 (1) tomas,
Informacija autoriams
,
Literatūra: T 55 Nr. 1 (2013): Lithuanian Literature
-
Literatūra,
Содержание сборников научных трудов: Literatūra. Rusistica Vilnensis за 2008–2009 гг.
,
Literatūra: T 52 Nr. 2 (2010): Russian Literature
-
Aistė Kučinskienė,
„Kultūros šventųjų“ paieškos
,
Literatūra: T 64 Nr. 1 (2022): Literatūra
-
Literatūra 2012 2012 54 (1) tomas,
Informacija autoriams
,
Literatūra: T 54 Nr. 1 (2012): Lithuanian Literature
-
Mindaugas Kvietkauskas,
Žemininkai Vilniuje: santykis su daugiataučio miesto erdve
,
Literatūra: T 65 Nr. 1 (2023): Literatūra
-
Rūta Šlapkauskaitė,
Nurodymai autoriams ir bibliografiniai duomenys
,
Literatūra: T 62 Nr. 2 (2020): Rusistica Vilnensis
-
Rimantas Kmita,
„Gyvenimą aš suprantu kaip kažkokio Balso Šauksmą...“: Sigito Gedos ir Kornelijaus Platelio korespondencija (1977–1981)
,
Literatūra: T 64 Nr. 1 (2022): Literatūra