Santrauka
Šiame straipsnyje yra analizuojamas atsiradimo sampratos kitimas ankstyvųjų filosofų fragmentuose, be to, šiuo tyrimu bandoma paneigti Solmseno tezę, kad Epikūro spontaniško genesis atmetimas nėra susijęs su ikisokratine filosofija. Analizuojant parodoma, kad graikų kalboje veiksmažodis γ%γνεσθαι apėmė dvi genesis schemas: parentalinę ir transformacinę. Ikisokratiniai filosofai tik pamažu perėmė transformacinę genesis schemą. Herakleitas ir pitagorininkai naudojo savo filosofijoje transformacinę schemą, bet nevartojo veiksmažodžio γ%γνεσθαι šiai schemai išreikšti. Filosofinės γ%γνεσθαι vartosenos lūžio taškas buvo Parmenido atliktas loginės-erdvinės diferenciacijos tyrimas. Parmenido semantinė inovacija slypėjo naujoje prielinksnio παρ@ reikšmėje, kuri nurodė ne vien erdvinius, bet ir loginius santykius. Todėl Parmenido kalboje pasakymas γ%γνεσθα% τι παρ’ αųτ^ reiškė greičiau „gimti kažkam, skirtingam nuo paties“ nei „gimti kažkam šalia paties“. Parmenido tezė, kad genesis implikuoja neigimą, buvo perimta Meliso, tačiau pastarasis nevartojo veiksmažodžio γ%γνεσθαι išreikšti transformaciją. Norėdamas perteikti transformacinius arba kokybinius kitimus, jis vartojo (I) sudėtinius pasakymus (γ%γνεσθαι + būdvardis) arba (II) vartojo γ%γνεσθαι su priešdėliu, arba (III) rinkosi kitus žod žius: μετακοσμε½ν „pertvarkyti”, ¢τεροιοŅσθαι „pasikeisti (rūšies atžvilgiu)“, μεταπ%πτειν „pasikeisti“. Meliso vartosena rodo, kad jis kur kas tiksliau tematizavo atsiradimo ir transformacijos reikšmes nei Parmenidas. Vėliau ėjo du filosofiniai atsakymai į eleatų genesis kritiką. Empedoklis bandė sieti γ%γνεσθαι su φ&ειν ir jo vediniais, todėl jam genesis reiškė elementų susijungimą ir išsiskyrimą. Anaksagoras perėmė panašią genesis schemą, bet jam kiekviena transformacija privalėjo būti sąlygojama pirminės medžiagos. Šitaip Anaksagoras pradėjo taikyti genesis schemoje reguliarumo principą. Atomistai perėmė iš Anaksagoro reguliarumo principą; jų diskusija su Anaksagoru matyti Leukipo B 2 fragmente. Yra galimi du šio fragmento perskaitymo būdai: aitiologinis ir teleologinis. Šiame straipsnyje pateikiamos interpretacijos išvados remia teleologinį šio fragmento perskaitymo būdą, todėl laikytina, kad šis fragmentas parodo reguliarumo svarbą ankstyvųjų atomistų genesis sampratoje. Taigi Epikūro suformuluotas savaiminės genezės atmetimas rėmėsi ankstyvųjų atomistų genezės samprata.
Skaitomiausi šio autoriaus(ų) straipsniai
-
Татьяна Автухович,
Стихотворение И. Бродского «Ritratto di donna»: контексты и интерпретации
,
Literatūra: T 57 Nr. 2 (2015): Russian Literature
-
Tatjana Aleknienė,
Filosofiniai Senekos raštai: humanizmo pamokos?
,
Literatūra: T 47 Nr. 3 (2005): the Classics
-
Galina Michailova,
Юбилейная Международная научная конференция, посвященная 130-летию со дня рождения Анны Ахматовой и 30-летию Музея Анны Ахматовой в Фонтанном доме (Санкт-Петербург, 23–25 июня 2019 г.)
,
Literatūra: T 61 Nr. 2 (2019): Russian Literature
-
Maria Dmitrovskaya,
Военно-Грузинская дорога: постоянное сообщение (структура романа М. Ю. Лермонтова «Герой нашего времени»)
,
Literatūra: T 62 Nr. 2 (2020): Rusistica Vilnensis
-
Ilma Mazrimienė,
Eseistinis mąstymas – humanistinė mitologija
,
Literatūra: T 57 Nr. 1 (2015): Lithuanian Literature
-
Audinga Peluritytė-Tikuišienė,
Didysis pasakojimas sovietmečiu: keli panoraminiai problemos štrichai
,
Literatūra: T 57 Nr. 1 (2015): Lithuanian Literature
-
Regina Rudaitytė,
Istorijos ir istorijų kūrimas Grahamo Swifto romane Vandens žemė
,
Literatūra: T 46 Nr. 5 (2004): Special Issue
-
Herbert Grabes,
From the Postmodern to the Pre-Modern: More Recent Changes in Literature, Art and Theory
,
Literatūra: T 49 Nr. 5 (2007): Special Issue
-
Birutė Meržvinskaitė,
СИМВОЛИКА ПУТИ В ПОЭЗИИ ЮРГИСА БАЛТРУШАЙТИСА
,
Literatūra: T 55 Nr. 2 (2013): Russian Literature
-
Liucija Černiuvienė,
Michelio Houellebecq’o romano Soumission vertimo į lietuvių kalbą stilistika
,
Literatūra: T 58 Nr. 4 (2016): World Literatures