Tik sąlyginai neseniai tyrėjai garsiau pradėjo kalbėti, jog antrosios sofistikos tyrimuose praleidžiama krikščioniškoji (ir žydiškoji) literatūra. Kita vertus, ankstyvosios krikščionybės tyrimuose antroji sofistika matoma kaip išskirtinai retorinis judėjimas. Straipsnio autoriaus tikslas – pažvelgti į Justiną, krikščionį filosofą, antrosios sofistikos kontekste. Darbe pirmiausia aptariama antroji sofistika kaip retorinis, kultūrinis ir sociopolitinis judėjimas. Straipsnyje skiriamos dvi to meto išsilavinusiųjų grupės: filosofai ir retoriai-sofistai, aptariami jų skiriamieji bruožai. Tyrime nagrinėjama antrosios sofistikos įtaka filosofiniam diskursui bei tarp retorikos ir filosofijos tvyranti įtampa. Straipsnio autorius taip pat analizuoja Justino Kankinio savęs pristatymo technikas, dalyvavimą retoriniuose, filosofiniuose ginčuose, konfliktus su amžininkais ir strategijas krikščioniškajam mokymui pristatyti. Galiausiai daroma išvada, kad nors Justiną galime matyti kaip vieną iš antrosios sofistikos atstovų, tačiau jo pagrindinis tikslas buvo krikščioniškosios žinios skelbimas, o tai tik dar labiau sustiprina jo apologeto vardą.
Šis kūrinys yra platinamas pagal Kūrybinių bendrijų Priskyrimas 4.0 tarptautinę licenciją.