Straipsnyje, pasitelkiant Hanso Blumenbergo sudužusio laivo vaizdinį kaip Europos kultūrinės ir intelektinės istorijos filosofinę metaforą, analizuojamas lietuvių kilmės amerikiečių autorės Rutos Sepetys romanas Druska jūrai. Kritinę atsvarą pesimistinei Blumenbergo modernybės, kaip pasikartojančių katastrofų, sampratai teikia Wolfgango Welscho mąstymas apie lydžias tapatybes ir transkultūrinį tapsmą. Sutelkiant dėmesį į literatūrinę Antrojo pasaulinio karo viziją romane Druska jūrai, straipsnyje akcentuojama, kaip pasakojime sureikšminama asmeninė atsakomybė ir dekonstruojamos vienalytės tapatybės bei jų destruktyvus potencialas. Sudužusio laivo metaforą romane keičia tradicinio Joninių vainiko tropas, siūlantis kultūriniu pliuralizmu paremtą žvilgsnį į Europos istoriją.
Šis kūrinys yra platinamas pagal Kūrybinių bendrijų Priskyrimas 4.0 tarptautinę licenciją.