Tarp technologinių inovacijų ir pagoniškųjų tradicijų: Lietuvos vaizdavimas šiuolaikinėje vokiečių kelionių literatūroje

Santrauka

Straipsnyje analizuojamas šiuolaikinėje vokiečių kelionių literatūroje kuriamas Lietuvos hetero įvaizdis. Pagrindinis straipsnio tyrimo objektas – trys šiuolaikiniai vokiečių autorių kelionių užrašai apie šių autorių keliones po Lietuvą: Drei Baltische Wege (Lucius von, 2011), Wo die Ostsee Westsee heißt (Bünz, 2018) ir Gebrauchsanweisung für das Baltikum (Herre, 2014). Kaip atspirties taškas kūrinių analizei pasitarnauja Lietuvos Vyriausybės 2020 m. parengtoje Lietuvos pristatymo užsienyje 2020–2030 m. strategijoje suformuluotos pagrindinės komunikacinės žinutės apie valstybės ekonomiką, kultūrą, istoriją, mokslą ir geografinę padėtį. Šių, pačių lietuvių autoįvaizdį atspindinčių žinučių pagrindu paskirstomos ir vokiečių kelionių užrašuose nustatytos hetero įvaizdžio vertinimo kategorijos. Straipsnyje daroma išvada, kad ypatingo vokiečių autorių dėmesio susilaukusių ekonomikos, kultūros, istorijos ir mokslo dedamųjų pagrindu kuriamas, viena vertus, technologine pažanga, kultūriniu statusu ir istorine reikšme pasižyminčios valstybės įvaizdis, tačiau, kita vertus, ypač dažnai akcentuojamas ir jos ekonominis atsilikimas, vyraujantis politinis nestabilumas ir bendras gyventojų nepasitenkinimas. Šalies geografinė padėtis įvardijama esanti ne Šiaurės ar Rytų, bet Vidurio Europoje.