Etnosimbolizmas kaip ankstyvųjų Naujųjų laikų raštijos tyrimo metodologija: teoriniai svarstymai apie XVI a. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės politijos tapatumą

Santrauka

Istorinio etnosimbolizmo metodologinis modelis (angl. framework), atsiradęs XX a. 8-ajame deš., siekė sukurti alternatyvą modernizmui – tuo dominuojančiai nacionalizmo studijų paradigmai. Skirtingai nei modernistai, etnosimbolistai didžiausią dėmesį skyrė ne socioekonominiam tautų raidos kontekstui, bet kultūriniams veiksniams, mitams, istoriškumui, kūrybai – tam, ką plačiąja prasme galima vadinti etniškumu. Straipsnio tikslas – parodyti etnosimbolizmo prieigos taikymo potencialą analizuojant LDK (politinės) tautos tapatumo ir tapsmo klausimus literatūroje bei istoriniuose šaltiniuose. Darbu siekiama a) apžvelgti etnosimbolizmo raidą platesniame nacionalizmo studijų ir istoriografijos raidos kontekste, b) pristatyti pamatines etnosimbolizmo analitines kategorijas bei c) „tautos“ klausimo tyrinėjimus ankstyvųjų Naujųjų laikų Europos ir LDK tyrimuose, d) teorinius svarstymus iliustruoti LDK raštija. Straipsnio įžvalgos leidžia naujai plėtoti etniškumo sampratą LDK kontekste, papildant kalbinį aspektą istorinio sąmoningumo, geocivilizacinio priklausomumo, laiko bei erdvės artikuliacijos ir kt. aspektais, integruojant ir papildant esamą turtingą LDK kultūros istorijos tyrimų tradiciją.