Penelopės įvaizdžio recepcija XX amžiaus literatūroje: moteriškasis modernizmas ir latvių rašytoja Aspazija
Odisėjo žmonos Penelopės vaizdavimas užima svarbią vietą literatūroje nuo pat Homero laikmečio. Bėgant amžiams daugybė autorių rašė apie Penelopę ir įtraukė ją į įvairius kontekstus, taip prisidėdami prie jos žinomumo šiuolaikiniame pasaulyje. Ji yra tapusi mūzos atitikmeniu autoriams, kurie gilinasi į šiuolaikines problemas ir sprendžia aktualius savo laikmečio iššūkius. Šiame straipsnyje nagrinėjama Penelopės personažo recepcijos raida XX a. pradžioje, atsekant jos ištakas Homero ir Ovidijaus tekstuose. Jame koncentruojamasi į Penelopės įvaizdžio naudojimą modernistų poezijoje, ypač tų autorių, kurie siejami su vadinamuoju moteriškuoju modernizmu (terminas, siūlomas Jane Dowson knygoje „Women, Modernism and British Poetry, 1910–1939: Resisting Femininity“ (2002), ypač daug dėmesio skiriant latvių autorės Aspazijos kūrybai.
Šis kūrinys yra platinamas pagal Kūrybinių bendrijų Priskyrimas 4.0 tarptautinę licenciją.