Erdvės dvilypumas yra pasikartojantis motyvas frankofoniškoje egzodo literatūroje, pasakojančioje apie Europoje gyvenančių Šiaurės Afrikos imigrantų patirtį. Ši dvilypė struktūra išskleidžia dislokacijos ir kultūrinio susvetimėjimo emocinę dinamiką, kurią daugelis imigrantų išgyvena atsidūrę tarp dviejų kultūrų. Leïlos Sebbar romane Le silence des rives (Krantų tyla) apmąstomas alžyriečio imigranto gyvenimas Prancūzijoje, jo prisiminimai ir neišsipildžiusios svajonės. Šiame straipsnyje nagrinėjama, kaip per erdvinio dvilypumo topologiją ir čia-ten priešpriešą Sebbar konstruoja romano veikėjų gyvenimo pasakojimą. Atsiremiant į Gastono Bachelardo samprotavimus apie erdvės poetiką, iškeliama mintis, jog romane permąstomos „namų“ ir „priklausymo“ sąvokos yra ne tik fizinės, bet ir emocinės bei psichologinės. Pokolonijinė skaitymo perspektyva taip pat išryškina (i)migrantų subjektyvumo ir tapatybės diskurso sudėtingumą.
Šis kūrinys yra platinamas pagal Kūrybinių bendrijų Priskyrimas 4.0 tarptautinę licenciją.