Straipsnyje analizuojamas emocinis smurtas amerikiečių režisieriaus Martino Scorsese sukurtoje Edith’os Wharton romano Nekaltybės amžius kinematografinėje adaptacijoje. Šioje kinematografinio teksto interpretacijoje siekiama atskleisti, kaip Nekaltybės amžius išsiskiria dėl savo reikšmės Scorsese kūryboje, ir kaip tiek romanas, tiek filmas peržengia žodinio pasakojimo ribas, dėmesį sutelkdami į moralės ir afekto kodus. Vizualizuodamas moterų emancipaciją per moralinio piktnaudžiavimo ir psichologinių manipuliacijų prizmę, Scorsese permąsto XIX a. amerikiečių visuomenės vertybes ir jų pėdsaką postmodernybėje. Brėžiant paraleles tarp romano ir filmo, siekiama atskleisti, kaip Scorsese sukurta vizualinė įtampa perinterpretuoja emocinio smurto formas, aprašytas Wharton romane.