Straipsnyje analizuojami Sofoklio Antigonės ir vėlesnių autorių kūrinių apie Antigonę vertimai, pastatymai Estijos, Latvijos ir Lietuvos teatruose. Tyrinėjama, kodėl vienu ar kitu metu atsirado poreikis versti į nacionalines kalbas Sofoklio, Anouilho, Głowackio dramas apie Antigonę ir jas statyti teatruose, kaip šie kūriniai yra susiję su istoriniais Baltijos šalių įvykiais. Straipsnis yra suskirstytas į tris poskyrius pagal istorinius laikotarpius, pradedant nuo devyniolikto amžiaus pabaigos iki dvidešimt pirmo amžiaus pradžios. Apžvelgiami visi svarbiausi spektakliai apie Antigonę Baltijos šalyse, išryškinant kiekvieno režisieriaus individualų stilių, jo dėmesį spektaklio formai ir idėjai. Pagrindinės temos, kurias atskleidžia Baltijos šalių menininkai, yra sąmoningas pasiaukojimas už artimą, individo pasipriešinimas konformizmui ir tironijai.