Homeriniame Himne Hermiui vaizduojama, kaip naujagimis Hermis patenka į Olimpą. Himnas skirtas Hermiui garbinti, tačiau su šlovinamuoju himno pobūdžiu nesiderina niekingi naujagimio poelgiai – Apolono karvių vagystė bei Apolono ir Dzeuso pergudravimas. Tai leidžia numanyti himnu šlovinamo objekto kompleksiškumą. Straipsnyje Hermio paveikslą Himne Hermiui siūloma analizuoti klausiant, kaip šis paveikslas perteikiamas ir koks Hermio santykis su Apolonu. Minėta perspektyva ne tik leidžia aptikti sąlyčio tašką (Dzeuso tvarką) tarp Himno Hermiui ir Hesiodo Teogonijos, bet ir atskleisti Apolono ir Hermio santykius kaip politikos ir teologijos įtampą Dzeuso tvarkoje.