Straipsnyje, remiantis imagologijos ir geokritikos įžvalgomis, analizuojami estetiniai keliautojo potyriai vaikštinėjant ir važinėjant po Lietuvos miestus – Kauną, Vilnių, Klaipėdą, miestelius, kaimus ir pajūrį. Knygos Po blyškiu Lietuvos dangumi autorius Jeanas Mauclère’as lokalią estetinę naujai atrasto krašto tapatybę – grožį ir / ar bjaurumą – atskleidžia keliais aspektais. Tai gamtos grožis, liaudies ir profesionalusis menas (architektūros eksterjerai ir interjerai, dailė, muzika), fizinis lietuvio ir lietuvės tipas. Mauclère’o vertinimuose ši tapatybė matoma vietinės istorijos, tradicijų ir kultūros kontekste. Aprašydamas naują estetinę patirtį jis, viena vertus, siekia būti objektyvus, kita vertus, išlieka savos prancūzų kultūros ir tradicijų atstovas. Drauge jis nevengia pabrėžti patirtos naujovės kitoniškumą.