Straipsnyje nagrinėjamas Vilniaus universiteto profesūros santykis su marksizmo-leninizmo doktrina ir sovietinės valdžios pastangos ją diegti Istorijos-filologijos ir Filologijos fakultetuose 1948–1993 m. pasitelkiant profesoriaus mokslo laipsnio skyrimo / neskyrimo procedūras. Tiriama, kokie veiksniai darė poveikį marksizmo-leninizmo doktrinai įtvirtinti universiteto humanitarų dėstytojų bendruomenėje, ir skirtingas dėstytojų santykis su šia privalomai diegiama doktrina. Aiškinamasi, kokiais kriterijais buvo remiamasi, suteikiant profesoriaus pedagoginį vardą, aptariama, kas ir kokiomis aplinkybėmis jį gavo 1948–1990 m. ir kam jis nebuvo teikiamas. Kaip per XX a. dešimtmečius keitėsi doktrinos, kaip vieno iš kriterijų, skiriant pedagoginį profesoriaus vardą, vaidmuo. Pagal santykį su doktrina išryškinamos skirtingos mokslininkų grupės. Aptariami jos diegėjų ir sergėtojų veiksmai, taip pat jos nepriimančiųjų arba tik formaliai besilaikančiųjų profesionalios veiklos galimybės.