Straipsnyje nagrinėjama „muzikos“ (μουσική) sąvokos apibrėžties ir jai priskiriamų reikšmių daugiaprasmiškumo problema. Apžvelgiami filosofiniai klasikinio laikotarpio graikų tekstai, iškeliamas prieštaringo požiūrio į muzikos praktikas klausimas, suprobleminamas ir svarstomas muzikos ir teksto santykis poetiniame-muzikiniame pasirodyme. Dėl itin plačios „muzikos“ sąvokos apimties filosofiniuose graikų tekstuose muzikavimas imamas vertinti tiek kaip dieviška kosmo dėsnius atitinkanti veikla, tiek kaip abejotino reikšmingumo praktika. Dėl poliarinio vertinimų skirtingumo kalbėjimas apie muzikos reiškinį kaip visumą tampa ganėtinai sudėtingas. Šiuo straipsniu siūloma permąstyti tyrimų prieigą prie muzikinio mąstymo, paties muzikavimo ir muzikos lydimų tekstų, juos nagrinėti sluoksniškai, aiškiai apibrėžiant, tačiau tarpusavyje siejant skirtingus sąvokai priskiriamus turinius ir pasirinkto tyrimo būdus.