Straipsnio dėmesio centre – Lietuvoje mažai žinomos vokiečių poetės Frau Avos (1060–1127) kūryba. Melko vienuolyne mirusi atsiskyrėlė – pirmoji vardu žinoma vokiečių poetė, savo kūryba nutraukusi „didžiąją vokiečių literatūros tylą“ (Stein 1976, 5). Visos Frau Avai priskiriamos poemos yra religinio pobūdžio: Jonas (446 eilučių), Jėzaus gyvenimas (2418 eilučių), Antikristas (118 eilučių) ir Paskutinis teismas (406 eilučių).
Straipsnyje ne tik apžvelgiami Frau Avos tyrimai, skirti jos kūrybai ir asmenybei, bet ir pateikiamas vienos iš poemų, Paskutinis teismas, vertimas iš ankstyvosios vidurinės vokiečių aukštaičių kalbos (Frümittelhochdeutsch) į lietuvių kalbą.