Straipsnyje aptariama XX a. antros pusės ir XIX a. pradžios diskusija dėl kriterijų, kuriais remiantis ankstyvosios krikščionybės veikalai gali būti priskiriami apokrifams. Diskusijai tinkamai suprasti ir kritiškai įvertinti turi būti atsižvelgiama į senąją, ankstyvojoje krikščionybėje susidariusią sampratą ir vėlesnę, po Apšvietos įsitvirtinusią tradiciją. Apokrifus siūloma identifikuoti, atsižvelgiant į jų santykį su poapaštaline bei vėlesne ortodoksija ir įvertinant jų turinio bei žanro sąsają su ankstyviausiu krikščionybės istorijos laikotarpiu arba jos priešistore.