Literatūra ISSN 0258-0802 eISSN 1648-1143
Kronika / Chronicle
Rugsėjo 20 d. VU Filologijos fakulteto Vinco Krėvės auditorijoje surengtame vakare „Apie vaikų literatūrą, auginančią žmogų“ įvyko pokalbis su docentu Kęstučiu Urba apie jo akademinę ir kultūrinę veiklą, tiriant ir populiarinant vaikų literatūrą Lietuvoje. Ilgametis Katedros darbuotojas, Tarptautinės vaikų ir jaunimo literatūros asociacijos (IBBY) Lietuvos skyriaus vadovas (1992–2018), vaikų literatūros tyrėjas ir vertėjas, populiarių „Vaikų literatūros klasikos“, „Lietuvių vaikų literatūros“ kursų dėstytojas, buvęs Filologijos fakulteto dekanas (1989–1997) darbą Universitete baigė. Vakarą vedė vaikų literatūros tyrėja prof. Džiuljeta Maskuliūnienė (ŠU), dalyvavo Tarptautinės vaikų ir jaunimo asociacijos Lietuvos skyriaus pirmininkė Inga Mitunevičiūtė, Lietuvos nacionalinės M. Mažvydo bibliotekos Vaikų ir jaunimo literatūros departamento vyriausioji tyrėja Eglė Baliutavičiūtė, literatūrologė dr. Jurgita Raškevičiūtė.
Moksliniu seminaru „Donato Saukos darbai: savitumas ir vertė“, kurio organizavimu rūpinosi lekt. dr. Saulė Matulevičienė, spalio 11 d. Katedra pažymėjo profesoriaus Donato Saukos (1929–2015) 90-metį. Seminare pranešimus skaitė VU profesorė emeritė Viktorija Daujotytė („Tarp asmeninės refleksijos ir filosofijos“), prof. Brigita Speičytė („Donato Saukos lyginamosios literatūros projektas: programa maximum“), KU doc. Marijus Šidlauskas („Profesorius skaito klasiką“), LLTI dr. Vita Ivanauskaitė-Šeibutienė („‘Folkloristika be iliuzijų?’ Keletas minčių apie Donato Saukos pasirinktus folkloro recepcijos kelius“), habil. dr. Ingė Lukšaitė („Profesoriai ir doktrina“), dr. Saulė Matulevičienė („Donato Saukos rankraščiai“). Seminarą moderavo doc. Darius Kuolys.
Skaudi netektis: vasaros pabaigoje Lietuvių literatūros katedra atsisveikino su doktorante Urte Šegždavičiūte (1991 12 03–2019 08 24).
Vilniaus universiteto leidykla išleido doc. Dalios Čiočytės sudarytą kolektyvinę monografiją Krikščionybė ir šiuolaikinė lietuvių literatūra (LMT projektas, Nr. LIP-16363). 2019 m. balandžio 11 d. Vilniaus paveikslų galerijoje (Chodkevičių rūmuose) įvyko šios knygos pristatymas, kuriame svarstyta apie krikščioniškuosius šiuolaikinio kultūrinio mentaliteto aspektus. Renginyje dalyvavo monografijos autoriai, oficialieji recenzentai prof. Viktorija Daujotytė, dr. Gediminas Mikelaitis ir kt. Už straipsnį „Pirmasis Lietuvos krikšto mėginimas Sauliaus Šaltenio romane Basas ir laimingas“ (Varpai 39, 2018, 76–83) doc. Dalia Čiočytė apdovanota literatūrine „Varpų“ premija.
Katedros tyrėjai publikavo mokslo straipsnių tarptautinėje mokslo spaudoje užsienyje. Italijos mokslo periodiniame leidinyje Rivista di Storia del Cristianesimo (16/2019) išspausdintas prof. Dainoros Pociūtės straipsnis „Eterodossia e medicina nella prima età moderna. I «medici ariani» alla corte di Stefano Báthory“ [„Heterodoksija ir medicina ankstyvaisiais naujaisiais laikais: „Medikai arijonai“ Stepono Batoro dvare“]. Lenkijos Žešuvo universiteto (Uniwersytet Rzeszowski) mokslo leidinyje Tematy i konteksty (9/2019) publikuotas doc. Dalios Čiočytės straipsnis „Interpretacja politycznej agresji w dramacie Mariusa Ivaškevičiusa Mistrz“ [„Politinės agresijos interpretacija Mariaus Ivaškevičiaus dramoje Mistras“].
Dr. Saulė Matulevičienė parengė ilgamečio Lietuvių literatūros katedros profesoriaus Donato Saukos atsiminimų knygą (Donatas Sauka, Apie laiką ir save, Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto leidykla, 2019), kurioje skelbiami profesoriaus asmeniniame archyve saugomi autobiografiniai tekstai. 2019 m. vasario 21 d. knyga pristatyta Vilniaus knygų mugėje (dalyvavo prof. V. Pakerienė, doc. D. Kuolys, G. Vaškelis), rugpjūčio 8 d. Neringos savivaldybės Viktoro Miliūno viešosios bibliotekos kvietimu knygos pristatymas surengtas ir Nidoje, Eduardo Jonušo namuose (dalyvavo KU doc. Marijus Šidlauskas).
Prof. Dainora Pociūtė, vykdydama LMT finansuojamą projektą „Akademinė komunikacija ir migracija: Padujos universitetas ir Lietuva (XVI a.)“ stažavosi Padujos (Italija) universitete (2019 11 06–12 05). Stažuotės metu profesorė atliko mokslinius tyrimus Padujos universiteto ir Venecijos valstybiniuose archyvuose.
Nemaža dalis katedros mokslininkių pasinaudojo Erasmus + Staff mobility for training programa ir buvo išvykusios į trumpalaikes komandiruotes: 2019 m. balandžio 23–27 d. dr. Neringa Klišienė lankėsi „Gyvojo meno plėtros agentūroje“ („Live Art Development Agency“) Londone, doc. Dalia Čiočytė birželio mėn. – Berno meno muziejuje Šveicarijoje, liepos 3–6 d. prof. Brigita Speičytė buvo išvykusi į Lenkų biblioteką Paryžiuje („Bibliothéque Polonaise de Paris“), prof. Dainora Pociūtė rugsėjo mėn. dirbo Italijos protestantizmo tyrimų centre („Centro di studi valdesi“) Torre Pellice (Turinas).
Prof. Brigita Speičytė dalyvavo tarptautinėje mokslinėje konferencijoje „Canon? Practice? Commodity? The past, present and future of the literary anthology“, vykusioje Londono universitete (Queen Mary, University of London), ir skaitė pranešimą „Canon alternatives in anthology: choices of representative texts“ (2019 06 14–15). Doc. Audinga Peluritytė-Tikuišienė dalyvavo tarptautinėje mokslinėje konferencijoje „Current State of Literary Theory, Research and Criticism in (Non-„Centric“) Nacional Cultures“, kuri vyko Tartu universitete, Estijoje, skaitė pranešimą „History in Contemporary Lithuanian Literature“ (2019 09 29–10 02). Dokt. Eleonora Buožytė skaitė pranešimą „Geographia Sacra in Word and Image: The Pilgrimage to Jerusalem (1601) of Mikołaj Krzysztof Radziwiłł the Orphan“ tarptautinėje konferencijoje „Contested Spaces and Symbolic Landscapes in Texts from the Early Modern Grand Duchy of Lithuania and its Neighbouring Regions“, vykusioje Passau, Vokietijoje (2019 03 29–30).
Prof. Dainora Pociūtė ir doc. Darius Kuolys dalyvavo profesoriaus Arūno Sverdiolo 70-mečiui skirtoje mokslinėje konferencijoje „Kultūros hermeneutikos profiliai“, kuri 2019 m. spalio 4–5 d. vyko VU Filologijos fakultete. D. Pociūtė skaitė pranešimą „Filosofija, medicina ir religija XVI amžiuje arba dar kartą apie tai, kodėl Vilniaus jėzuitų akademijoje nebuvo medicinos studijų“, D. Kuolys – pranešimą „Steigtis ir sauga senojoje Lietuvoje“. Prof. Dainora Pociūtė taip pat skaitė pranešimą „Medikai antitrinitoriai Reformacijos epochoje: Kasparo Wilkowskio veikalo Priežastys sugrįžimo visuotinėn tikybon išnauja krikštų samosatenitų sektų (1583) kontekstai“ Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto organizuotame Senosios literatūros seminare (2019 04 24)
Lietuvių literatūros katedra kartu su kolegomis iš LLTI ir VDU birželio 13–14 d. surengė mokslinę konferenciją „Alfonsas Nyka-Niliūnas ir Bronius Krivickas: likiminiai kartos pasirinkimai“. Vilniuje ir Kaune vykusioje konferencijoje buvo svarstoma Alfonso Nykos-Niliūno kūryba, kritika, išeivijos kultūros klausimai, Broniaus Krivicko ir kitų pokario rezistencijos dalyvių bei sovietų valdžiai lojalių tos pačios kartos rašytojų laikysenos ir kūryba. Konferencijoje pranešimus skaitė doc. Regimantas Tamošaitis („Menininko laikysena pasirinkimo situacijoje: A. Nyka-Niliūnas, H. Radauskas ir kiti“), doc. Rita Tūtlytė („Ramios būties provaizdžiai Alfonso Nykos-Niliūno kūryboje: vieno vokiečio romano pėdsakais“), doc. Audinga Peluritytė-Tikuišienė („Iš žuvusių namų A. Nykos-Niliūno kartos poezijoje į gintaro kambarį naujausioje“), doc. Dalia Čiočytė („Broniaus Krivicko poetinio subjekto laikysena „dūžtančiose formose“).
2019 m. Lietuvių literatūros katedros dėstytojai skaitė pranešimus LKVTI moksliniuose seminaruose: doc. Rita Tūtlytė – „Atminties pasakojimai apie pokarį“ (2019 03 23), doc. Audinga Peluritytė-Tikuišienė – „Mariaus Ivaškevičiaus proza šios dienos akimis“ (2019 03 29), dr. Neringa Klišienė – „Sceninės nuorodos Kosto Ostrausko, Juozo Erlicko ir Herkaus Kunčiaus dramaturgijoje“ (2019 05 03), doc. Darius Kuolys – „LDK literatūra ir lietuviškoji tapatybė“ (2019 06 01).
Nuo 2019 m. rudens semestro „Lietuvių filologijos“ BA studijų programoje pradėtas skaityti pasirenkamasis dalykas „Lietuvių literatūros autoriai: specialusis kursas“, skirtas monografinėms lietuvių rašytojų studijoms. Rudens semestro kursą, skirtą Kristijonui Donelaičiui – jo kūrybai, meninei, kritinei, mokslinei recepcijai ir sklaidai, – vedė doc. D. Kuolys. Nuo rudens dalyką „Sovietmečio lietuvių literatūra“ ir doc. Kęstučio Urbos skaitytą BUS dalyką „Vaikų literatūros klasika“ ėmė dėstyti dr. Jurgita Raškevičiūtė, kuri planuoja parengti ir „Lietuvių vaikų literatūros“ kursą. Gegužės mėn. doc. Dalia Čiočytė vyko Erasmus dėstymo vizito į Bydgoščiaus Kazimiero Didžiojo universitetą (Lenkija), kur skaitė paskaitų ciklą apie Biblijos poveikį Vakarų pasaulio literatūrai.
Katedros mokslininkai dalyvavo disertacijų gynimo komisijose: doc. Audinga Peluritytė-Tikuišienė recenzavo VDU doktorantės Neringos Butnoriūtės disertaciją „Įvaizdinimo principai poezijoje: Almio Grybausko, Antano A. Jonyno, Gintaro Patacko XX a. 8–9 dešimtmečio tekstai“, buvo gynimo komisijos narė (2019 04 26); prof. Brigita Speičytė buvo Dalios Pauliukevičiūtės disertacijos „Lazdynų Pelėdos kūryba: melodraminio režimo problemos ir kontekstai“ (VU–LLTI) išorinė recenzentė, gynimo tarybos pirmininkė (2019 05 31); doc. Dalia Čiočytė – doktorantės Jurgitos Astrauskienės (VDU) disertacijos „Expression of Literary Wit in the 17th Century English Drama, Poetry and Prose“ oficialioji recenzentė ir gynimo tarybos narė (2019 11 22).
Lietuvių literatūros ir Vertimo studijų katedrose Erasmus vizito buvo atvykusi Liublianos universiteto Menų fakulteto Lyginamosios literatūros ir literatūros teorijos katedros dėstytoja dr. Anja Mrak. Vasario 26 ir 28 d. Filologijos fakultete A. Mrak skaitė paskaitas „Trends in contemporary Slovenian fiction“ („Šiuolaikinės slovėnų prozos tendencijos“) ir „Contemporary short fiction by Slovenian women authors“ („Šiuolaikinių slovėnų moterų rašytojų novelistika“). Pirmojoje paskaitoje buvo aptartos kontroversiškos pokario kultūrinės atminties reprezentacijos slovėnų prozoje, susitelkiant ties rašytojo Drago Jančaro romanu To noč sem jo videl (Tą naktį aš ją mačiau, 2010), antrojoje – feministinė moterų novelistikos, visų pirma, rašytojų Suzanos Tratnik ir Anjos Mugerli kūrybos, problematika.
2019 m. spalio 1 d. doktorantūros studijas pradėjo Monika Andrulytė (vadovė – doc. Audinga Peluritytė-Tikuišienė). Doktorantės disertacijos tema – „Mitinis Onės Baliukonės ir Vlado Braziūno poezijos pasaulėvaizdis“. 2019–2020 m. m. Lietuvos mokslų akademijos vardinė Lietuvos Respublikos Prezidento Antano Smetonos stipendija paskirta Lietuvių filologijos programos ketvirtakursei Auksei Tamulytei. B. Brazdžionio premija skirta Lietuvių filologijos trečio kurso studentei Paulai Urbonaitei. Prof. Vandos Zaborskaitės premija už geriausią magistro darbą, skirtą lietuvių literatūrai, įteikta Intermedialiųjų literatūros studijų programos magistrei Monikai Andrulytei („Gotiškumas Jolitos Skablauskaitės prozoje“, vad. doc. Audinga Peluritytė-Tikuišienė).
Liepos 24–26 d. Juodonių k. (Rokiškio r.) ir Rokiškyje vyko tradicinis akademinis vasaros seminaras „Literatūros salos XIV“, rengiamas VU Lietuvių literatūros katedros ir LLTI. Seminaras buvo skirtas Juozo Tumo-Vaižganto literatūriniam ir kultūriniam palikimui 150 m. gimimo sukakties proga. Pranešimus skaitė prof. Roma Bončkutė, doc. Marijus Šidlauskas, dr. Jurgita Raškevičiūtė, dr. Vilma Žaltauskaitė. Rašytoja Agnė Žagrakalytė pasidalijo savo rašomo romano, susijusio su Vaižganto gyventu laiku ir kultūrine aplinka, parengiamųjų tyrimų keliamais klausimais. Kitoje seminaro dalyje buvo svarstomi istorinės kultūros, istoriografijos ir literatūros santykių, romano žanro klausimai, aptarta su Rokiškio kraštu susijusių literatų, tokių kaip Sofija Tyzenhauzaitė ir Józefas Weyssenhoffas, proza (pranešimus skaitė prof. Rimvydas Petrauskas, doc. Aurimas Švedas, prof. Brigita Speičytė, dr. Dalia Pauliukevičiūtė, dr. Jūratė Čerškutė). Kaip visuomet buvo marga studentų pieva: Augustė Mikulėnaitė (VU) aptarė Jurgio Savickio dienoraščio „Žemė dega“ ir laiškų ryšius, Mantas Tamošaitis (VU) svarstė Algimanto Mackaus poezijos postmodernumo aspektus, Jūratė Petronienė (VU) – Sarmatijos vaizdinį Johanneso Bobrowskio kūryboje, Donatas Petrošius (VDU Švietimo akademija) aktualizavo Vaižganto publicistiką geopolitinių santykių su Latvija ir Estija klausimais. Agnė Cesiulė (VDU) pristatė mikroistorijos tyrimo metodologinius iššūkius, Uršulė Toleikytė (VU) – literatūros skaitymo psichologijos specifiką. „Literatūros salose“ viešėjo rašytojas Saulius Šaltenis; kaip niekad gausus buvo poetų, skaičiusių savo kūrybą, būrys: Marius Burokas, Jurgita Jasponytė, Donatas Petrošius, Mantas Toločka, Agnė Žagrakalytė. Baigiamoji diskusija buvo skirta istorinės prozos problemoms Lietuvoje aptarti (dalyvavo doc. Mindaugas Kvietkauskas, prof. Brigita Speičytė, Antanas Terleckas, dr. Tomas Vaiseta, moderavo doc. Aurimas Švedas).
Kaip ir kasmet, Katedros nariai dalyvavo jau dešimtosios, jubiliejinės Respublikinės Lietuvos ir užsienio lietuviškųjų mokyklų Lietuvių kalbos ir literatūros olimpiados darbe. 2019 m. kovo 8–9 d. Olimpiada vyko Kaune, Stepono Dariaus ir Stasio Girėno gimnazijoje. Prof. Dainora Pociūtė ėjo Olimpiados vertinimo komisijos pirmininkės pareigas, vertinimo komisijos darbe dalyvavo doc. Regimantas Tamošaitis, dr. Neringa Klišienė.
Prof. D. Pociūtė moderavo jubiliejinę Vilniaus universiteto 440-osioms metinėms skirtą diskusiją „Žvaigždės ir graužtukai: kas nutinka mokslui ir menui drauge prakandus pažinimo obuolį?“ Vilniaus MO muziejuje (2019 04 01), taip pat dalyvavo daugelyje viešųjų kultūrinių diskusijų apie protestantiškojo paveldo atminties įprasminimą rekonstruojamame Vilniaus reformatų sode, kuriame Lietuvos Reformacijos istorijos ir kultūros draugijos iniciatyva planuojamas statyti paminklas Reformacijos ir lietuvių raštijos pradininkams. Diskusiniai renginiai vyko Vilniaus knygų mugėje (2019 02 22), LMA Vrublevskių bibliotekoje (2019 03 04), kitose vietose.
Kovo 13 d. prof. B. Speičytė dalyvavo A. Mickevičiaus muziejaus (VU biblioteka) tradicinių literatūrinių trečiadienių renginyje, kuriame buvo paminėtos VU auklėtinio filologo, rašytojo, etnologo Simono Stanevičiaus 220-osios gimimo metinės. Profesorė bendradarbiavo su Nacionalinio muziejaus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmais rengiant parodą „Simonas Daukantas. „Aš dėl lietuvystės pamatus dedu“, konsultavo parodos rengėjus, parašė tekstą „Daukanto Lietuvos vizija. Daukantas’s vision for Lithuania“ parodos katalogui. 2019 m. gegužės 2 d. B. Speičytė dalyvavo Valdovų rūmuose vykusioje kultūrologų ir literatūros tyrėjų diskusijoje „Daukantas šviežiai: sugrįžtuvės ir sugrąžintuvės“, taip pat dalyvavo rengiant tradicinius „Andriaus Sniadeckio skaitymus“ (Lectiones Andreae Sniadecki), o 2019 m. lapkričio 29 d. VU Teatro salėje skaitė pranešimą „Pirmasis Vilniaus vaikštinėtojas: Andriaus Sniadeckio satyrų personažas ir jo iškylos“. Gruodžio 6 d. vykusiame susitikime su Londono „Santaros-Šviesos“ klubo nariais B. Speičytė skaitė paskaitą apie Česlovo Milošo kūrybą. Profesorė parašė įvadus lietuvių literatūros ir kultūros paveldą reprezentuojančioms knygoms: Eugenijaus Renės (Eugeniusz Rönne, 1830–1895) poezijos dvikalbio rinkinio leidimui (Renė, Eugenijus. 2019. Poezija. Žemaičių vaizdeliai. Iš lenkų k. vertė Regina Koženiauskienė. Klaipėda: Druka) ir Vandos Zaborskaitės (1922–2010) dienoraščių publikacijai (Zaborskaitė, Vanda. 2019. Dienoraščiai. Parengė Virgilija Stonytė. Vilnius: LLTI), XX a. lietuvių poezijos antologijai ispanų kalba (Dugo, Carmen Caro, Brigita Speičytė, tradución y edición. 2019. Sinfonía de primavera: Antología de poesía lituano del siglo XX. Valencina de la Concepción: Renacimiento).
Doc. Darius Kuolys „Santaros-Šviesos“ konferencijoje skaitė pranešimą „Karai dėl atminties: „Ar atiduosime Kazį Škirpą“? (2019 06 22), Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmuose skaitė viešąją paskaitą „Simonas Daukantas ir Lietuvos Respublika“ (2019 04 02), dalyvavo XVI Pasaulio lietuvių mokslo ir kūrybos simpoziume, vykusiame VDU, moderavo vieną iš šio simpoziumo sesijų, buvo organizacinio komiteto narys (2019 11 14–16). Kartu su Lietuvių literatūros dėstytojais organizavo keletą renginių: kunigui Alfonsui Lipniūnui – Vilniaus universiteto kapelionui ir Šv. Jonų bažnyčios pamokslininkui – skirtą atminimo vakarą, kuris vyko Šv. Jonų bažnyčioje Vilniuje (2019 03 29), poeto Broniaus Krivicko šimtmečiui skirtą akademinę kelionę jo gyvenimo, kūrybos ir partizaninių kovų keliais (2019 09 21).
Doc. Regimantas Tamošaitis dalyvavo Lietuvos ir užsienio lituanistinių mokyklų mokytojų konferencijoje „Vaižgantas ir jo išugdyta karta“, skirtoje Juozo Tumo-Vaižganto 150-osioms gimimo ir Alfonso Nykos-Niliūno (Alfonso Čipkaus) 100-osioms gimimo metinėms paminėti. Konferencija vyko LR Seime, mokslininkas skaitė pranešimą „Vaižganto vitalistinė etika ir estetika“ (2019 09 27).
Doc. Audinga Peluritytė-Tikuišienė dalyvavo LMA apskritojo stalo diskusijoje „Ar iš lietuvių literatūros galima pramokti lietuvių istorijos“, skaitė pranešimą „Istorija šiuolaikinėje lietuvių poezijoje ir poetinėje lietuvių prozoje“ (2019 01 17). Docentė buvo viena iš 2019 m. „Poezijos pavasario“ almanacho sudarytojų, dalyvavo „Poezijos pavasario“ renginiuose: moderavo tarptautinę šio renginio konferenciją, vykusią Lietuvos rašytojų sąjungoje, skaitė pranešimą „Lietuvių poezija kasdienybės išbandymuose“ (2019 05 24), vedė renginį Eduardo Jonušo namuose Nidoje. Kaip pašnekovė mokslininkė buvo pakviesta į LRT kultūros laidą „Literatūros pėdsekys“, skirtą Antanui Kalanavičiui (2019 10 06).
Doc. Rita Tūtlytė skaitė pranešimus: „Kuo aktualus Bronius Krivickas“ mokytojams lituanistams skirtame kvalifikacijos tobulinimo seminare (LLTI, 2019 04 05), „Antanas Miškinis ir Jonas Aistis: bendrystės pėdsakais“ ir „Ramios būties provaizdžiai Alfonso Nykos-Niliūno kūryboje“ Utenos A. ir M. Miškinių bibliotekoje (2019 04 25–26), „Asmens laikysena Broniaus Krivicko poezijoje“ Ateitininkų federacijos renginyje Vilniuje (2019 11 19).
Dr. Neringa Klišienė koordinavo (2019 01 27–2019 12 18) tarptautinį projektą (LKT programa „Tolygi kultūrinė raida“, Nr. S/TKR-MR-20 (6.104)), muzikinį draminį vyksmą aktorei ir keturiems muzikantams „Retrotopija“ (rež. S. Minailo, Olandija).
2019 m. Lietuvių literatūros katedros dėstytojai buvo įvairių vertinimo komisijų ir darbo grupių nariai, ekspertai, vykdė konsultacinę veiklą: dr. Audinga Peluritytė-Tikuišienė buvo Europos sąjungos literatūrinės premijos komisijos narė, dr. Darius Kuolys tapo Lietuvos švietimo tarybos, veikiančios prie Lietuvos Respublikos Seimo, nariu, dirbo Vilniaus miesto pavadinimų, paminklų ir atminimo lentų komisijoje, programos „Vilniui 700“ darbo grupėje, konsultavo Vilniaus miesto savivaldybę ir padėjo parengti kultūrinę ir edukacinę programą „Vilniui 700“. Dr. Neringa Klišienė vasario mėn. dalyvavo VU Filosofijos fakulteto ir darbuotojų kūrybos almanacho „Sin cera“ vertinimo komisijoje, skaitė ir vertino prozos kūrybą, buvo vertinimo komisijos narė XX tarptautiniame universitetų teatrų forume „Kartų tapatybės“ (2019 05 04–2019 05 11, Vilnius), dalyvavo Vytauto Kubiliaus premijos teikimo komisijoje, tęsia darbą Lietuvos Kultūros tarybos ekspertų komisijoje. Dr. Rita Tūtlytė buvo prof. Algio Kalėdos premijos komisijos narė.
Neringa Klišienė, Dainora Pociūtė