Mirties bausmė populiariai apibrėžiamakaip ,,baudžiamojo įstatymo nustatyta kriminalinė bausmė, skiriama apkaltinamuoju teismo nuosprendžiu ir vykdoma atimant nuteistajam gyvybę“. Tarpukariu mirties bausmė Lietuvoje buvo taikoma su trumpomis pertraukomis iki pat valstybės suvereniteto netekimo 1940 m. birželio 15 d. Paskui 1903 m. Baudžiamasis statutas ir kiti baudžiamieji įstatymai buvo revizuoti – panaikinti ar pataisyti atskiri straipsniai, kartu ir mirties bausmės taikymo nuostatai. Gyvybės atėmimo praktika Lietuvoje skiriama į du laikotarpius: 1) 1919–1937 m. Lietuvoje mirties bausmė buvo vykdoma pakariant arba sušaudant; 2) 1937–1940 m. – nunuodijant dujų kameroje. Mirties bausmė buvo vykdoma tiek kriminaliniams, tiek politiniams nusikaltėliams. Iki šio laiko nėra nustatytas tikslus prieškario Lietuvoje įvykdytų mirties bausmių skaičius.