Sovietų politinio elito nacių antisemitinės propagandos laikinai okupuotose SSRS teritorijose traktuotė: doktrinos diktatas ir pragmatiški poreikiai

Santrauka

Straipsnis skirtas analizuoti, kaip sovietų politinis elitas interpretavo vidaus ir užsienio komunikacijos kanalais gaunamus pranešimus apie nacių antisemitinę propagandą Rytuose.
Straipsnio objektas yra nacių propaganda laikinai okupuotose SSRS teritorijose, tema - sovietų politinio elito nacių propagandos traktuotė.
Autorė kartais sąmoningai išeina už temos chronologinių ribų.
Straipsnyje autorė pateikia plačią nacių propagandos okupuotose SSRS teritorijose istoriografinę apžvalgą, daug dėmesio skirdama vadinamajam trečiajam laikotarpiui (nuo XX a. paskutinio dešimtmečio iki mūsų laikų), analizuoja svarbiausias tyrimo kryptis, detaliau aptardama iki šiol mažiau tyrinėtus klausimus, kritikuoja kai kuriuos amerikiečių autorius, kurie griežtai neigiamai vertina nacių propagandos efektyvumą tiek okupuotose teritorijose, tiek JAV.
Polemizuodama su Danieliu Lerneriu, autorė remiasi 1939 m. JAV vykusios apklausos duomenimis.
Apklausos tikslas - gauti atsakymą į klausimą, ar su žydais reikia elgtis kaip ir su kitais amerikiečiais. Tik 39 % amerikiečių atsakė, kad su žydais reikia elgtis kaip ir su likusiais; apie 10 % - kad žydus reikia deportuoti iš JAV; 54 % - kad žydai gali likti JAV tik tuo atveju, jeigu įstatymas juos atskirs nuo kitų krašto gyventojų. Taigi 1939 m. absoliučios daugumos amerikiečių pažiūros buvo antisemitinės. Antisemitizmas JAV stiprėjo ir po Antrojo pasaulinio karo. Tai liudija pateikiamas Tomo Mano ir Alberto Einšteino susirašinėjimas.
Nacių antisemitinės propagandos laikinai okupuotose SSRS teritorijose sovietų politinio elito traktuotė transliacijose šalies viduje ir užsieniui siekė skirtingų tikslų. Šalies viduje režimas laikėsi savos doktrinos. Faktiškai realūs įvykiai buvo pajungiami „sovietinio patriotizmo" ideologemos reikalavimams. Tai atliko teigiamą vaidmenį, karo metais mobilizuojant sovietinę visuomenę.
Užsienio politikoje Stalino režimas nacių antisemitinę propagandą laikinai okupuotose sovietų teritorijose panaudojo žydų gyventojų aukų temai traktuoti. Čia režimas pirmiausia vadovavosi pragmatiniais sumetimais ir stengėsi gauti pasaulio žydų bendruomenių materialinę bei moralinę paramą, siekė remtis jų lobistinėmis galimybėmis paveikti JAV ir Didžiosios Britanijos vyriausybes, kad būtų atidarytas Antrasis frontas. Galop tikslas buvo sėkmingai pasiektas.