Šiame straipsnyje nagrinėjamas elgesys su karo belaisviais XV a. Jame gilinamasi į sunkumus, su kuriais susidurdavo ne tik patys belaisviai (pagal jų pačių laiškus), bet ir su jų išlaisvinimu ir priežiūra susiję asmenys (Vokiečių ordino pareigūnai, senjorai). Taip pat aptariami svarbiausi nelaisvės aspektai, belaisvių nepritekliai, būdai, kuriais jie galėjo gauti būtiniausių dalykų, pavyzdžiui, maisto ir drabužių, ir vietos, kuriose paprastai buvo laikomi belaisviai. Be to, aptariami veiksniai, darantys įtaką kalintojų poelgiams, kartais lemiantys žiaurų elgesį, ir atskiriama, koks elgesys su belaisviais pagal Viduramžiais nusistovėjusias normas buvo tinkamas, o koks – netinkamas.
Šis kūrinys yra platinamas pagal Kūrybinių bendrijų Priskyrimas 4.0 tarptautinę licenciją.