Kalba, istorija, geografija, tikėjimas ir kultūra užima svarbią vietą visuomenėse, turinčiose bendrą tapatybę ir siekiančiose išgyventi, išsaugant identitetą. Tapatybė paprastai reiškia asmens ar grupės savęs apibrėžimą ir jos užimamą padėtį tarp kitų žmonių ar grupių. Vienas iš pagrindinių tapatybių formavimosi procesų (grupės lygmeniu) yra kolektyvinė atmintis. Bendras bruožas atlieka svarbų vaidmenį formuojant grupės tapatybę. Ritualai ir ceremonijos itin išryškina bendrą praeitį ir palaiko gyvą kolektyvinę atmintį. Ritu alas, kurio reikšmė – tam tikrų vertybių, susijusių su asmenimis ar grupėmis, turinčių simbolinius ir nekintamus nuoseklius elgesio modelius, kartojimas, yra emocinis kanalas, maitinantis grupės sąmonę ir vienybę. Tai veda prie naujų žinių ir patirties. Ritualai, jungiantys praeitį su dabartimi ir dabartį su ateitimi, gali būti religiniai arba pasaulietiniai. Ritualai atlieka šias funkcijas: prisideda prie sąmoningo grupės dalyvavimo lygio kėlimo; lemia socialinį statusą ir vaidmenis; siūlo paruoštus elgesio modelius, parodydami, kaip individas elgsis vi suomenėje; sujungia asmenis su praeitimi emociniu ryšiu.
Lietuvos totoriai, turintys svarbių teisių ir privilegijų, kurias Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė pripažino kaip savo svarbių tarnybų atitikmenį, savo tapatybę išsaugojo naudodamiesi jiems suteiktomis teisėmis ir privilegijomis, išpažindami islamo tikėjimus, atlikdami ritualus ir ceremonijas. Religiniai ritualai, minėjimas ir šventimo ceremonijos palaikė Lietuvos totorių pastangas išlaikyti savo tradicijas, prisidėjo prie pastangų palaikyti ryšius tarp savųjų; tai išsaugojo jų nostalgiją savo kilmei ar bendrai praeičiai. Su religinėmis šventėmis ir pereinamaisiais laikotarpiais susijusios šventės ir ceremonijos atlieka svarbų kultūros perdavimo vaikams ir jaunimui vaidmenį. Totorių įsikūrimo Lietuvos Didžio joje Kunigaikštystėje 620ųjų metinių minėjimo šventės ir kitos įvairios progra mos, viena vertus, išreiškė lojalumą Lietuvos valstybei ir Lietuvos žmonėms, kita vertus, padėjo prisiminti savo kilmę ir šaknis. 2017 m. Lietuvoje surengtas Sabantujus prisidėjo prie Lietuvos totorių santykių su kitomis totorių grupėmis, gyvenančiomis Rusijos Federacijoje, ir Anatolijos turkais plėtojimo.
Šiame straipsnyje bus aptariami ir interpretuojami įvairūs ritualai ir apeigos (religinių švenčių, įšventinimo, Sabantujaus ir kt.), kurios prisideda prie Lietuvos totorių pastangų išsaugoti savo tapatybę ir kultūrą.
Šis kūrinys yra platinamas pagal Kūrybinių bendrijų Priskyrimas 4.0 tarptautinę licenciją.