Lūžę šonkauliai, praskeltos galvos: Vilniaus Švč. Trejybės cerkvėje palaidotų vienuolių sužalojimai
Pasaulyje vykdomi vienuolynų bioarcheologiniai tyrinėjimai atskleidžia esminius skirtumus tarp pasaulietinio ir vienuolinio gyvenimo būdo, tačiau traumų analizės nepateikia didelių staigmenų – sužalotų vienuolių skaičius yra santykinai mažas. Todėl daromos prielaidos, kad vienuoliai nepriklauso rizikos grupei dėl specifinio gyvenimo būdo. 2015‒2016 m. vykdytų Vilniaus unitų Švč. Trejybės cerkvės kriptos tyrimų metu atidengti XVII‒XVIII a. bazilijonų vienuolių palaidojimai leido tyrinėti ir rašytiniuose šaltiniuose menkai atsispindinčią vienuolių gyvenimo pusę ‒ bendrą jų sveikatos būklę, patologijas ir patirtas traumas. Straipsnyje, pasiremiant osteologine medžiaga ir istoriniais šaltiniais, analizuojamos vienuolių patirtos traumos, jų mechanizmas ir galimas poveikis sveikatai. Tyrimas atskleidė vienuolių traumatizmo tendencijas, kurioms būdingi dažni šonkaulių lūžiai, smurtinės žaizdos ir didelės energijos sužalojimai. Gauti rezultatai patvirtina, kad vienuoliai nebuvo labiau nei kitos visuomenės grupės apsaugoti nuo rizikos patirti įvairaus pobūdžio traumas.