Rusėniškojo greitraščio grafika XVII amžiaus LDK teismų knygose: inicialai ir didžiosios raidės
Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje pagrindinė rašto kalba buvo rusėnų kalba. Tokia ji išliko iki 1697 m., kai valstybine kalba tapo lenkų kalba. Rusėniškasis greitraštis geriausiai yra išanalizuotas XVI a. Lietuvos Metrikos ir Statutų tyrimų kontekste. Tačiau beveik nėra mokslinių darbų, kurie tirtų individualius rašto tipus, analizuotų rašto grafikos kaitą, apskritai XVII a. rusėniškasis greitraštis yra mažai tyrinėtas. Todėl šio straipsnio tikslas yra ištirti XVII a. rusėniškajame greitraštyje vartotus inicialus ir didžiąsias raides. Nors LDK būta įvairių institucijų, šiam tyrimui pasirinktos labiausiai išplėtotos visuose pavietuose veikusios LDK teismų raštinėse surašytos knygos, tačiau dėl knygų prieinamumo buvo pasirinktos etnografinės Lietuvos teritorijoje veikusių teismų knygos.