Staged treatment of the high intersphincteric fistula: a case report
Case studies
Kamilė Bagdonaitė
Vilnius University Hospital Santaros Klinikos
Paulius Žeromskas
Republican Vilnius University Hospital
Dovydas Nagelė
Vilnius University image/svg+xml
Augustinas Bielinis
Republican Vilnius University Hospital
Published 2026-10-15
https://doi.org/10.15388/LietChirur.2026.25(3).12
PDF
HTML

Keywords

anorectal fistula
anal fistula
intersphincteric anal fistul

How to Cite

1.
Bagdonaitė K, Žeromskas P, Nagelė D, Bielinis A. Staged treatment of the high intersphincteric fistula: a case report. LS [Internet]. 2026 Oct. 15 [cited 2026 Oct. 16];25(3):318-22. Available from: https://zurnalai.vu.lt/lietuvos-chirurgija/article/view/48982

Abstract

Aukštos intersfinkterinės išangės srities fistulės yra retos, ypač moterims. Dėl šių fistulių retumo jų diagnostika ir gydymas nėra griežtai standartizuoti, todėl kiekvienu atveju būtinas individualus anatominių ypatumų ir klinikinės situacijos įvertinimas. Straipsnyje aprašomas 44 m. moters aukštos intersfinkterinės vidinės–vidinės išangės fistulės su dviem vidinėmis angomis klinikinis atvejis. Anamnezėje nurodytas persirgtas išangės srities pūlinys, o atlikus magnetinio rezonanso tomografiją (MRT) nustatyta sudėtingos anatomijos T formos fistulė be aiškios išorinės angos. MRT buvo esminis tyrimas vertinant fistulės eigą, jos atšakas ir santykį su aplinkinėmis anatominėmis struktūromis. Atsižvelgiant į fistulės anatomiją, pasirinktas etapinis gydymas: pirmuoju etapu įvesta drenuojanti ligatūra, o po pakartotinio ištyrimo atlikta fistulotomija. Šis klinikinis atvejis rodo, kad MRT yra ypač svarbus diagnozuojant sudėtingas anorektalines fistules ir planuojant jų gydymą, o etapinis gydymas gali būti saugus ir efektyvus būdas išangės sfinkterių funkcijai išsaugoti.

PDF
HTML

Author contributions (CRediT)

  • Kamilė Bagdonaitė: Conceptualization, Methodology, Writing – Original Draft Preparation

References

1. Steele SR, Kumar R, Feingold DL, Rafferty JL, Buie WD. Practice parameters for the management of perianal abscess and fistula-in-ano. Dis Colon Rectum 2011; 54(12): 1465–1474. DOI: 10.1097/DCR.0b013e31823122b3.

2. Yamana T. Japanese practice guidelines for anal disorders II. Anal fistula. J Anus Rectum Colon 2018; 2(3): 103–109. DOI: 10.23922/jarc.2018-009.

3. Almughamsi AM, Elhassan YH. Understanding the anatomical basis of anorectal fistulas and their surgical management: Exploring different types for enhanced precision and safety. Surg Today 2025; 55(4): 457–474. DOI: 10.1007/s00595-025-02995-2.

4. Bubbers EJ, Cologne KG. Management of complex anal fistulas. Clin Colon Rectal Surg 2016; 29(1): 43–49. DOI: 10.1055/s-0035-1570392.

5. Jimenez M, Mandava N. Anorectal fistula. In: StatPearls. Treasure Island (FL): StatPearls Publishing, 2026. Available from: <http://www.ncbi.nlm.nih.gov/books/NBK560657/>.

6. Reza L, Gottgens K, Kleijnen J, Breukink S, Ambe PC, Aigner F, Aytac E, Bislenghi G, Nordholm-Carstensen A, Elfeki H, Gallo G, Grossi U, Gulcu B, Iqbal N, Jimenez-Rodriguez R, Leventoglu S, Lisi G, Litta F, Lung P, Millan M, Ozturk E, Sackitey C, Shalaby M, Stijns J, Tozer P, Zimmerman D. European Society of Coloproctology: Guidelines for diagnosis and treatment of cryptoglandular anal fistula. Colorectal Dis 2024; 26(1): 145–196. DOI: 10.1111/codi.16741.

7. Schrader L, Brandstrup B, Olaison G. Slowly cutting, loose seton ligature and staged fistulotomy for healing of idiopathic perianal fistula and influence on anal continence. Langenbecks Arch Surg 2023; 408(1): 352. DOI: 10.1007/s00423-023-03005-0.

Creative Commons License

This work is licensed under a Creative Commons Attribution 4.0 International License.

Downloads

Download data is not yet available.

Most read articles by the same author(s)