Įvadas. Gimdos transplantacijos operacijos yra vienintelis vaisingumo atkūrimo gydymo būdas moterims, esant nevaisingumui dėl gimdos patologijos. Minėtos operacijos progresavo nuo eksperimentų su gyvūnais iki sėkmingų operacijų, taikytinų žmonėms, t. y. šiandien jau neeksperimentinių klinikinių procedūrų, atliekamų moterims, norinčioms išnešioti savo naujagimį, nevaisingumui dėl gimdos patologijos gydyti. Tikslas – remiantis naujausia moksline literatūra, išskirti iššūkius ir galimas rizikas, su kuriomis susiduriama gimdos transplantacijos operacijų metu, bei aptarti, kodėl minėtos operacijos kol kas yra tik eksperimentinės medicinos dalis. Tyrimo medžiaga ir metodai. Mokslinės literatūros paieška atlikta Google Scholar ir PubMed duomenų bazėse. Paieškai naudoti šie reikšminiai žodžiai ir jų deriniai: ,,gimdos transplantacijos operacijos“, ,,gyvas donoras“, ,,etiniai klausimai“, ,,gimdos transplantacijos operacijų komplikacijos“. Atrinkti ir išanalizuoti 29 darbo temą atitinkantys moksliniai straipsniai. Rezultatai. Šiandien atlikta daugiau negu 90 gimdos transplantacijos operacijų, iš kurių 80 – atrinkus gyvus donorus. Operacijų rezultatas – daugiau negu 46 sėkmingi gimdymai ir gyvi naujagimiai (24 gimdymai buvo priešlaikiniai). Mokslinėje literatūroje aptartos 59 gyvų donorų histerektomijos (35 atliktos laparotomijos būdu, 20 – robotinės chirurgijos būdu, 4 – laparoskopiškai). Bendrasis naujagimių gimstamumas, atlikus gimdos transplantaciją, viršija 80 proc. Išvados. Gimdos transplantacijos operacijos iš naujo apibrėžia motinystės galimybes. Įgalinamos moterų reprodukcinės teisės – moterims, esant nevaisingumui dėl gimdos patologijos, suteikiama galimybė susilaukti naujagimio.
Šis kūrinys yra platinamas pagal Kūrybinių bendrijų Priskyrimas 4.0 tarptautinę licenciją.