Storosios žarnos vėžio genetiniai ir epigenetiniai pokyčiai, etiopatogenezė, rizikos veiksniai, gydymas: literatūros apžvalga

Santrauka

Įvadas. Storosios žarnos vėžys yra trečia pagal dažnumą mirštamumo nuo vėžio priežastis pasaulyje. Pastaraisiais metais susirgimų storosios žarnos vėžiu dažnis išaugo. Pagrindinės priežastys – senėjanti visuomenė, padidėjęs perdirbto maisto vartojimas, nutukimas, genetinis polinkis. Tikslas – apžvelgti naujausią mokslinę literatūrą apie storosios žarnos vėžio epidemiologiją, etiologiją, patogenezę, aptarti dažniausius genetinius pokyčius, lemiančius storosios žarnos vėžio atsiradimą, epigenetikos vaidmenį storosios žarnos vėžio patogenezėje, rizikos veiksnius, prevenciją, gydymo metodus. Tyrimo medžiaga ir metodai. Tyrimo metodas – mokslinės literatūros apžvalga. Publikacijų ieškota PubMed duomenų bazėje, naudojant šiuos reikšminius žodžius ir jų derinius anglų kalba: storosios žarnos vėžys (angl. colon cancer), kolorektalinis vėžys (angl. colorectal cancer), valdymas (angl. management), paplitimas (angl. prevalence), priežastys (angl. causes), rizikos veiksniai (angl. risk factors), genetiniai ir epigenetiniai pokyčiai (angl. genetic and epigenetic changes). Publikacijų atrankos kriterijai: moksliniai straipsniai anglų kalba, atitinkantys tyrimo temą ir 90 proc. paskelbti per pastaruosius 10 metų (2014–2024). Rezultatai. Atrinktos 72 publikacijos, atitinkančios įtraukimo į tyrimą kriterijus. Taikant teorinės analizės metodus, galutinai atrinktos 65 publikacijos. Išvadose pabrėžiamas pagrindinis genetinių mutacijų (ypač APC, TP53, KRAS ir MMR) ir epigenetinių pakitimų, tokių kaip DNR metilinimas ir histono modifikavimas, vaidmuo kolorektalinio vėžio patogenezėje. Šie genetiniai ir epigenetiniai veiksniai skatina progresavimą nuo gerybinių polipų iki piktybinių karcinomų. Aplinkos, gyvenimo būdo ir lėtinių ligų veiksniai taip pat atlieka svarbų vaidmenį. Visų pirma, mityba, fizinis neveiklumas, rūkymas ir alkoholis smarkiai didina susirgimų riziką, ypač vyrams ir vyresniems negu 50 m. asmenims. Tokios naujovės kaip CRISPR/Cas9 siūlo naujas tikslinio gydymo galimybes, o pažanga vakcinų ir skystųjų biopsijos metodų srityje gerina imuninio atsako aktyvavimą ir ligos stebėjimą. Be to, dietos, gausios skaidulų, antioksidantų ir sveikųjų riebalų, taip pat probiotikų ir NVNU vartojimas dėl uždegimą slopinančio poveikio yra labai svarbūs veiksniai, siekiant sumažinti vėžio riziką ir gerinti žarnyno sveikatą. Išvados. Apžvalgoje aptariamas reikšmingas genetinių ir epigenetinių veiksnių poveikis gaubtinės ir tiesiosios žarnos vėžio (angl. CRC) vystymuisi, taip pat apžvelgiama gyvenimo būdo ir aplinkos poveikio įtaka. Pabrėžiamas CRISPR/Cas9, imunoterapijos ir skystųjų biopsijų potencialas, pirmaujantis ankstyvos stadijos ligai nustatyti ir individualizuotam kolorektaliniam vėžiui (angl. CRC) gydyti. Prevencijos ir technologijų pažanga prognozuoja naują individualizuotų, veiksmingų kolorektalinio vėžio valdymo strategijų erą.