Chirurginis Hallux algus gydymas: artrodezė ar rezekcinė artroplastika? Retrospektyvinė stebėsenos studija
Originalūs mokslo tiriamieji darbai
Dovydas Rapolis
Vilniaus universitetas
Matas Urmanavičius
Vilniaus universitetas
Aleksas Makulavičius
Vilniaus universitetas
Valentinas Uvarovas
Vilniaus universitetas
Publikuota 2023-11-29
https://doi.org/10.15388/LietChirur.2023.22(4).1
PDF
HTML

Reikšminiai žodžiai

Hallux rigidus
artrodezė
rezekcinė artroplastika
interpozicinė artroplastika
pirmasis metakarpalinis sąnarys

Kaip cituoti

1.
Rapolis D, Urmanavičius M, Makulavičius A, Uvarovas V. Chirurginis Hallux algus gydymas: artrodezė ar rezekcinė artroplastika? Retrospektyvinė stebėsenos studija. LS [Internet]. 2023 Nov. 29 [cited 2024 Nov. 22];22(4):206-12. Available from: https://www.zurnalai.vu.lt/lietuvos-chirurgija/article/view/33728

Santrauka

Įvadas. Kojos nykščio metatarsofalanginio sąnario degeneracinė liga (Hallux rigidus) sukelia skausmą judesio metu, mažina sąnario judrumą ir blogina gyvenimo kokybę. Gydant pažengusią I MTP sąnario artrozę, vadinamuoju auksiniu gydymo standartu laikytina artrodezė. Ši operacija efektyviai ir pakankamai greitai sumažina skausmo simptomus, tačiau paaukojamas sąnario mobilumas. Alternatyva – rezekcinė artroplastika. Mokslinėje literatūroje, lyginant abiejų gydymo metodų tolimuosius rezultatus, nuomonės išsiskiria. Šio tyrimo tikslas – išsiaiškinti, kuris metodas yra pranašesnis, gerinant pacientų gyvenimo kokybę ir pėdos funkcinę būklę. Metodai. Atlikta retro­spektyvi stebimoji studija, į tiriamąją imtį įtraukiant 41 pacientą, praėjus 2–4 metams po operacijos. 20 tiriamųjų buvo atlikta rezekcinė artroplastika, 21 pacientui – artrodezė. Pacientų gyvenimo kokybė ir subjektyvi pėdos funkcinė būklė vertinta taikant du standartizuotus klausimynus: SEFAS ir Short Form-12. Papildomai vertintas bendrasis pacientų pasitenkinimas operacija (atsakymai į klausimus). Rezultatai. Abiejose tiriamųjų grupėse pacientų pasitenkinimas atlikta operacija buvo pakankamai aukštas (80 %). Pacientų čiurnos ir pėdos funkcinė būklė, vertinant SEFAS skale, ir psichologinė gyvenimo kokybė, vertinant SF 12 (Mental Score) skale, statistiškai reikšmingai nesiskyrė (atitinkamai p = 0,14 ir p = 0,729). Pacientai, kuriems buvo atlikta artroplastika, statistiškai reikšmingai geriau vertino fizinę gyvenimo kokybę (vertinta taikant SF 12 (Physical Score) skalę; p = 0,02). Minėtina, kad šie pacientai maždaug 1 mėn. greičiau, palyginti su artrodezės rezultatais, susigrąžino pėdos funkciją (p = 0,006). Išvados. Abi operacinės metodikos yra veiksmingos ir pagerina pacientų funkcinę būklę, tačiau, atlikus rezekcinę artroplastiką, subjektyvi pėdos funkcinė būklė ankstyvuoju pooperaciniu laikotarpiu buvo geresnė. Didžioji dauguma abiejų tirtų grupių pacientų rekomenduotų atlikti operaciją, esant panašioms aplinkybėms.

PDF
HTML
Kūrybinių bendrijų licencija

Šis kūrinys yra platinamas pagal Kūrybinių bendrijų Priskyrimas 4.0 tarptautinę licenciją.

Atsisiuntimai

Nėra atsisiuntimų.

Skaitomiausi šio autoriaus(ų) straipsniai

1 2 > >>