Intratorakalinis žastikaulio galvos išnirimas – trauma, kuri retai aprašoma dėl didelio mirštamumo, todėl nėra aiškiai sutariama, kaip šią traumą patyrusį pacientą reikėtų gydyti. Straipsnyje aptariamas sėkmingo gydymo atvejis, apžvelgiama mokslinė literatūra. Į gydymo įstaigą dėl lūžusio žastikaulio pristatytas avariją patyręs pacientas. Atlikus rentgeną, nustatyta krūtinės ląstoje įstrigusi žastikaulio galva. Žastikaulio galvą pašalinus iš krūtinės ląstos ir protezavus, pacientas išrašytas gydytis ambulatoriškai, nesant komplikacijų.
Mokslinėje literatūroje aprašyta keletas atvejų, kai pacientai, dažniausiai patyrę didelės jėgos sukeltą traumą, pristatyti į gydymo įstaigą rankai esant abdukcinėje pozicijoje. Visais atvejais trauma gydyta šalinant žastikaulio fragmentą iš krūtinės ląstos ir protezuojant glenohumeralinį sąnarį. Kai kurie tyrėjai siūlo tam tikrais atvejais palikti žastikaulio fragmentą krūtinės ląstoje, kiti rekomenduoja žastikaulio fragmentą visada pašalinti. Minėtų sprendimų aiškių indikacijų nėra.
Straipsnyje pristatomu atveju komplikacijų nenustatyta, tačiau tokios traumos kelia didelį pavojų kraujotakai ir nervinei sistemai. Vis dėlto kol kas aprašytų klinikinių atvejų nepakanka, kad būtų galima nustatyti tinkamą metodologiją šiai traumai gydyti.
Šis kūrinys yra platinamas pagal Kūrybinių bendrijų Priskyrimas 4.0 tarptautinę licenciją.