Rektovaginalinės fistulės plastika m. gracilis po chemospindulinio gydymo ir totalios mezorektinės ekscizijos dėl tiesiosios žarnos vėžio

Santrauka

Įvadas / tikslas
Rektovaginalinė fistulė (RVF) yra viena iš sunkiausiai gydomų komplikacijų po chemospindulinio gydymo ir totalios mezorektinės ekscizijos (TME) dėl tiesiosios žarnos vėžio. Manoma, kad šios komplikacijos tikimybė didesnė tiems ligoniams, kuriems
buvo taikyta spindulinė terapija ir pooperaciniu laikotarpiu buvo išsivystęs sepsis. Ši komplikacija buvo gydoma atliekant musculus gracilis transpoziciją.
Ligoniai ir metodai
Retrospektyviai buvo išanalizuoti 5 pacientai, kuriems nuo 2005 m. lapkričio 1 d. iki 2013 m. lapkričio 30 d. Vilniaus universiteto Onkologijos institute atliktos m. gracilis transpozicijos dėl rektovaginalinės fistulės.
Rezultatai
Buvo atliktos penkios m. gracilis transpozicijos. Ligonių amžius – 57,2±17 metų. Ligonėms RVF išsivystė po taikyto chemospindulinio gydymo (50 Gy ir dviejų ciklų 5-FU + leukovorinas) ir TME, po kurios suformuota prevencinė ileostoma dėl tiesiosios
žarnos vėžio. Rektovaginalinė fistulė susiformavo per tris savaites po operacijos. Graciloplastikoms naudotas dešinės šlaunies m. gracilis. Sėkmingu gydymu laikyta užgijusi fistulė po ileostomos likvidavimo ir (arba) patvirtintas jos užgijimas
proktoskopija, proktograma, oro–vandens ir metileno mėlio mėginiais. Mūsų centre operacijos sėkmė buvo 60 procentų.
Išvados
Mūsų duomenys patvirtina, kad graciloplastika yra naudinga rektovaginalinių fistulių gydymo metodika, juolab kad sėkmingų būdų šiai patologijai gydyti nėra daug.
Reikšminiai žodžiai: chemospindulinis gydymas, graciloplastika, tiesiosios žarnos vėžys, rektovaginalinė fistulė, totali mezorektinė ekscizija

Graciloplasty of the rectovaginal fistula after chemoradiation followed by total mesorectal excision for rectal cancer: a single centre experience
Paulius Misenko, Narimantas Evaldas Samalavičius, Edgaras Smolskas

Background / objective
Rectovaginal fistula (RVF) is one of the intractable complications following chemoradiation and total mesorectal excision (TME) for rectal cancer. It is supposed that there is a strong possibility of this complication in patients after radiation therapy and having an underlying sepsis. This complication was managed by gracilis muscle transposition.
Methods
A retrospectively maintained database was used to identify patients who underwent gracilis muscle transposition for rectovaginal fistula at the Institute of Oncology, Vilnius University from November 2005 to November 2013.
Results
Five gracilis muscle transposition were perfomed. Patients mean age was 57.2±17 years. All patients were female. They received neoadjuvant chemoradiation with a total dose of 50 Gy and two cycles of 5-FU + leucovorin and TME with a colonic J-pouch anal stapled anastomosis, and preventive loop ileostomy. All of them developed RVF during three weeks postoperatively. Graciloplasty was performed using the gracilis muscle from the right thigh. The median length of hospital stay was 10 days (9–13). Success was defined as a healed fistula after ileostomy closure, and/or was confirmed by proctoscopy, proctography, negative air–water and methylene blue tests prior to that. In our center, the success rate is 60 percent.
Conclusions
Our data confirm that the strategy of gracilis muscle transposition is a useful option for RVF management in such patients as the number of other successful modalities are limited.
Key words: chemoradiation, graciloplasty, rectal cancer, rectovaginal fistula, total mesorectal excision