Pooperacinės pseudoaneurizmos, susidariusios atlikus inksto parenchimą tausojančią rezekcinę operaciją, gydymas embolizacijos metodu: klinikinis atvejis ir literatūros apžvalga
Klinikinė praktika
Giedrius Ledas
Vilniaus universitetas
Jurijus Makevičius
Vilniaus universitetas
Marius Kurminas
Vilniaus universitetas
Arūnas Želvys
Vilniaus universitetas
Marius Miglinas
Vilniaus universitetas
Feliksas Jankevičius
Vilniaus universitetas
Publikuota 2022-12-30
https://doi.org/10.15388/LietChirur.2022.21.69
PDF
HTML

Reikšminiai žodžiai

pseudoaneurizma
inkstas
gydymas
embolizacija
inksto rezekcija
onkologija

Kaip cituoti

1.
Ledas G, Makevičius J, Kurminas M, Želvys A, Miglinas M, Jankevičius F. Pooperacinės pseudoaneurizmos, susidariusios atlikus inksto parenchimą tausojančią rezekcinę operaciją, gydymas embolizacijos metodu: klinikinis atvejis ir literatūros apžvalga. LS [Internet]. 2022 Dec. 30 [cited 2024 Jul. 23];21(3-4):221-8. Available from: https://www.zurnalai.vu.lt/lietuvos-chirurgija/article/view/30773

Santrauka

Gausiai vaskuliarizuotoje inkstų parenchimoje chirurginės procedūros gali sukelti jatrogeninių kraujagyslinių komplikacijų. Atlikus inksto rezekciją, kraujagyslinių komplikacijų dažnis yra žemas (apie 1 proc.), tačiau pacientų klinika gali būti gana ūmi (pasireiškia hematurija, juosmens skausmas, svaigimas, silpnumas), todėl šiems pacientams gydyti itin svarbi greita ir tiksli diagnostika. Du pagrindiniai diagnostiniai metodai, taikytini atlikus inksto rezekciją, siekiant įvertinti pseudoaneurizmas ar arteriovenines fistules, – ultragarsas ir kompiuterinė tomografija. Gydant jatrogenines kraujagyslines komplikacijas, saugi ir efektyvi procedūra, išsauganti inkstų funkciją, – selektyvi endovaskulinė embolizacija mikrospiralėmis. Embolizuojant inkstų arterijas, dalis parenchimos netenka perfuzijos ir perauga fibroziniu audiniu, tačiau inkstų filtracinė funkcija ankstyvuoju poembolizaciniu laikotarpiu statistiškai reikšmingai nesumažėja. Palyginus atvirąjį chirurginį gydymą ir endovaskulinį pseudoaneurizmų gydymą, galima teigti, kad pastarasis gydymo būdas lemia trumpesnę pacientų gydymo ligoninėje trukmę, jam būdingas mažesnis širdies ir periferinių kraujagyslių komplikacijų dažnis. Straipsnyje aptariamas klinikinis atvejis, kai, atlikus inksto rezekciją, pacientei susiformavo inksto pseudoaneurizma. Inksto rezekcija pacientei atlikta dėl darinio inkste, rasto rutininio patikrinimo metu. Kaip paaiškėjo vėliau, darinys buvo ribinio piktybiškumo. Praėjus 12 dienų po operacijos, pacientė pateko į ligoninę, nes šlapime pastebėjo kraujo, skaudėjo apatinę pilvo dalį, protarpiais maudė dešinį šoną. Atliktas skubus kompiuterinės tomografijos kontrastinis tyrimas parodė kraujavimą iš operuoto inksto. Pacientė perkelta į intervencinės radiologijos skyrių, kur atlikta kraujuojančios kraujagyslės embolizacija. Atlikus embolizaciją, kraujavimas sustabdytas, pacientė visiškai išgydyta.

PDF
HTML

Atsisiuntimai

Nėra atsisiuntimų.

Skaitomiausi šio autoriaus(ų) straipsniai