Įvadas. Elektros traumos nėra labai dažnos, tačiau po šių traumų lieka sunkių sužalojimų. Elektros sukelti nudegimai dažnai pažeidžia tiek odos paviršinį, tiek gilųjį sluoksnius, taip pat gilesnius audinius ir gali lemti didelius nekrozės plotus. Sergamumas ir mirštamumas nuo elektros traumų yra gana didelis, turintis fizinių ir psichologinių pasekmių. Epidemiologinė elektros sukeltų nudegimų analizė leidžia išskirti šių sužalojimų modelius ir planuoti gydymo strategijas. Tyrimo tikslas – įvertinti pacientų, nukentėjusių nuo elektros traumų Lietuvoje 2016–2020 m., skaičiaus pokyčio tendencijas. Metodai. Atliekant tyrimą, naudoti Higienos instituto Sveikatos informacijos centro duomenys, skaičiuoti Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos informacine sistema „Sveidra“. Duomenų statistinei analizei naudota IBM SPSS Statistics 23.0 programinė įranga. Elektros traumų procentinių pasiskirstymų pagal metus lyginamoji tiriamojo laikotarpio analizė atlikta taikant Manno ir Whitney U kriterijų. Rezultatai. Per 5 metus (2016–2020 m.) nuo elektros traumų Lietuvoje nukentėjo 355 asmenys, iš jų – 85 vaikai. Vyrai elektros traumų patyrė dažniau – nukentėjo 80,4 proc. vyrų ir 19,6 proc. moterų. Apskritai, nuo 2016 m. iki 2020 m. elektros traumų Lietuvoje sumažėjo 8,45 proc. Vaikų, patyrusių elektros traumų, skaičius sumažėjo 3,66 proc., suaugusiųjų – 4,79 proc. Išvados. Apžvelgus tyrimo duomenis, galima teigti, kad Lietuvoje nuo 2016 m. iki 2020 m. matyti elektros traumų skaičiaus mažėjimo tendencija. Vaikų, patyrusių elektros traumų, skaičius sumažėjo 3,66 proc., suaugusiųjų – 4,79 proc. Vyrai elektros traumų patyrė dažniau negu moterys. Siekiant išvengti elektros traumų, svarbūs veiksniai yra visuomenei taikomos nuolatinės prevencinės strategijos ir priemonės bei socialinio sąmoningumo didinimas.