Povilas Pauliukas, Modestas Jarutis
Vilniaus universiteto Neuroangiochirurgijos centras,
Vilniaus greitosios pagalbos universitetinės ligoninės
Angiochirurgijos skyrius,
Šiltnamių g. 29, LT-04130, Vilnius
El. paštas povilas.pauliukas@mf.vu.lt
Įvadas / tikslas
Pateikiamas klinikinis atvejis, kai pagal S. Crawfordo metodiką sėkmingai rezekuota plyšusi torakoabdominalinė aortos aneurizma, ši aorta protezuota dirbtine kraujagysle ir į ją implantuotos visos visceralinės šakos.
Klinikinis atvejis
69 metų vyras atvežtas į Vilniaus greitosios pagalbos universitetinę ligoninę dėl intensyvių skausmų dešinėje pilvo pusėje, vidinio kraujavimo klinikos: išblyškęs, arterinis spaudimas 80/50 mm Hg, Hb – 95 g/l. Pilvo echoskopija parodė plyšusią pilvo aortos aneurizmą. KT patikslino, kad aneurizma prasideda krūtinės ląstos apatinėje dalyje, plyšusi tuoj po inkstų arterijomis, kraujo pilnas visas dešinysis retroperitoninis tarpas, aneurizmos skersmuo plačiausioje srityje – 10 cm, ji tęsiasi iki aortos bifurkacijos. Ligonis iš karto nugabentas į operacinę, atliktas kairysis torakoabdominalinis retroperitoninis pjūvis. Įsiūtas kraujagyslinis protezas į normalios krūtininės aortos galą 6 cm virš hiatus aorticus, vienu lopiniu įsodintos į protezą visos visceralinės šakos, atskirai reimplantuota į protezą apatinė pasaito arterija, o abi bifurkacinio protezo šakos įsiūtos į bendrųjų klubinių arterijų galus ties jų šakojimusi į giliąsias ir paviršines klubines arterijas. Visceralinių organų išemija truko 58 minutes. Po operacijos pasireiškė trumpalaikis neženklus inkstų funkcijos nepakankamumas. Kitų visceralinių organų ir nugaros smegenų funkcijos sutrikimų nebuvo. Geros būklės ligonis 18-ą parą išrašytas į namus.
Išvados
Šiuo atveju buvo pasirinkta ir tinkamai įgyvendinta vienintelė teisinga taktika: torakoabdominalinės aortos aneurizmos rezekcija S. Crawfordo metodika, implantuojant vienu lopiniu visas pagrindines visceralines šakas į kraujagyslinį protezą ir išvengiant išeminių šios operacijos komplikacijų. Praėjus 14 mėnesių po operacijos ligonis jaučiasi gerai.
Prasminiai žodžiai: torakoabdominalinė plyšusi aortos aneurizma, torakoabdominalinės aortos aneurizmos rezekcija
Successful graft replacement of ruptured thoracoabdominal aortic aneurysm
Povilas Pauliukas, Modestas Jarutis
Background / objective
Thoracoabdominal aortic aneurysm repair is one of the most demanding vascular operations. Mortality in cases of ruptured thoracoabdominal aortic aneurysm repairs approaches 50%. The main problem is the time limit (approximately 1 hour) for thoracoabdominal aorta graft replacement and reimplantation into the graft of all visceral arteries. Exceeding this limit causes prolonged ischemia and failure of kidneys and liver. Spinal cord ischemia causes paraplegia. The aim of our report is to describe a clinical case of successful repair by S. Crawford’s technique of ruptured thoracoabdominal aneurysm with reimplantation into the graft of all visceral arteries.
Case report
A 69-year-old male suffering from intensive pain in the right side of the abdomen was brought by ambulance to Vilnius University Emergency Hospital. There were obvious symptoms of internal haemorrhage. Arterial pressure was 80/50 mm Hg, Hb-95 g/l. Ultrasonic echoscopy of the abdomen detected a ruptured aortic aneurysm. CT scan revealed type 3 thoracoabdominal aortic aneurysm (Crawford’s classification) 10 cm in diameter, ruptured just below renal arteries with blood extravasation into the right retroperitoneal space. The patient was brought into the operating room and an emergency operation was performed. Left thoracoabdominal retroperitoneal incision was used. The proximal end of vascular graft was attached “end-to-end” to the normal thoracic aorta 6 cm above hiatus aorticus of the diaphragm, all visceral arteries except the inferior mesenteric artery (it was reattached separately) were implanted into the vascular graft as one patch. The distal ends of the bifurcated vascular graft were “end-to-end” anastomosed to the common iliac arteries at their bifurcations into the internal and external iliac arteries. The ischemia of kidneys and other viscera lasted 58 minutes. A slight degree of renal dysfunction was noted in the postoperative period. The functions of the other visceral organs and spinal cord were normal. The patient was discharged from the hospital on the 18th postoperative day in a good health condition.
Conclusions
S. Crawford’s technique of thoracoabdominal aortic aneurysm repair, the only suitable in this case, was chosen and carried out successfully with implantation of visceral arteries into the graft as one patch. It enabled to avoid ischemic complications of this operation. After 14 months the patient feels well.
Keywords: thoracoabdominal ruptured aneurysm, repair of thoracoabdominal aortic aneurysm.