Viršutinių šlapimo takų obstrukcijos sukelto inkstų funkcijos pažeidimo gydymas drenuojant viršutinius šlapimo takus
Henrikas Ramonas
Vilniaus universiteto Gastroenterologijos,
nefrologijos, urologijos ir pilvo chirurgijos klinika,
Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikos
Nefrologijos ir urologijos centras,
I Nefrourologijos skyrius,
Santariškių g. 2, LT-08661 Vilnius
El paštas: henrikas.ramonas@santa.lt
Įvadas / tikslas
Šiame darbe siekiama nustatyti šlapimo takų pokyčių reikšmę inkstų funkcijos atsitaisymui, drenavus viršutinius šlapimo takus dėl jų obstrukcijos ir ryškaus inkstų pažeidimo. Tai padėtų planuoti optimalų gydymą po drenavimo.
Ligoniai ir metodai
Retrospektyviai išanalizuota 60 ligonių, kuriems 1999–2004 metais drenuoti viršutiniai šlapimo takai dėl obstrukcijos ir koreguota ryškiai pažeista inkstų funkcija. Statistinės analizės būdu nustatyta ikioperacinių šlapimo takų funkcinių ir morfologinių pokyčių įtaka inkstų funkcijos atsitaisymui po drenuojamųjų operacijų.
Rezultatai
Vidutinis ligonių amžius – 66,38 ± 1,54 metų. Nuo abiejų inkstų obstrukcijos gydyti 35 (58,33%), nuo vienintelio funkcionuojančio inksto – 25 (41,67%) ligoniai. Perkutaninė nefrostomija atlikta 48 (80,0%), operacinė nefrostomija – 5 (8,33%), šlapimtakių stentavimas – 7 (11,67%) ligoniams. Paliatyvus inkstų drenavimas atliktas 31 (51,67%) ligoniui. Pacientams, kuriems kliniškai nustatyta greita obstrukcijos eiga, vidutinė kreatinino koncentracija po gydymo daug geresnė, palyginti su lėtinės obstrukcijos atvejais, – atitinkamai 240,48 ± 25,7 µmol/l ir 395,83 ± 22,3 µmol/l (p < 0,05). Iš morfologinių parametrų geriausiai koreliuoja vidutinis inkstų parenchimos storis ir pooperacinis kasdienis kreatinino mažėjimo rodiklis, ypač pacientų, sergančių inkstų akmenlige (r = 0,55). Diagnozavus abipusę obstrukciją 31 onkologiniam ligoniui, vienpusė nefrostomija buvo pakankama koreguojant inkstų funkciją 27 (87,1%) ligoniams.
Išvados
Viršutinių šlapimo takų drenažas dėl obstrukcijos ir inkstų funkcijos pažeidimo visais atvejais šią funkciją pagerino. Greičiau ji atsitaiso ligonių, kuriems kliniškai nustatyta greita obstrukcijos eiga ir kuriems iki drenažo rasta storesnė parenchima. Vienpusis paliatyvus viršutinių šlapimo takų drenažas pagerino inkstų funkciją 87% ligonių.
Reikšminiai žodžiai: obstrukcinė uropatija, inkstų nepakankamumas, nefrostomija
Treatment of renal impairment in patients with obstructive upper urinary tract by draining procedures
Henrikas Ramonas
Vilnius University, Clinic of Gastroenterology,
Urology and Abdominal Surgery,
Center of Nephrology and Urology,
Vilnius University Hospital "Santariškių klinikos",
Santariškių str. 2, LT-08661 Vilnius, Lithuania
E-mail: henrikas.ramonas@santa.lt
Background / objective
To evaluate the influence of urinary tract changes on renal functional recovery when drainage of the upper urinary tract is performed in the case of ureteric obstruction and severe renal impairment, looking for options of more optimal postoperative therapy.
Patients and methods
In 60 consecutive patients with upper urinary tract obstruction and severe renal impairment, treated in the urological department from 1999 until 2004, a retrospective analysis of treatment cases was done. Statistical analysis of preoperative functional and morphological changes of the urinary tract, evaluation of their influence on postoperative renal functional recovery was done.
Results
The patients’ age was 66.38 ± 1.54 years. Bilateral obstruction was found in 35 (58.33%), solitary kidney obstruction in 25 (41.67%) patients. Percutaneous nephrostomy was performed in 48 (80.0%), operative nephrostomy in 5 (8.33%), ureteric stenting in 7 (11.67%) cases. Palliative kidney drainage was employed for 31 (51,67%) patients. In the patients in whom obstruction development was clinically defined as rapid, the mean plasma creatinine concentration after treatment was lower in comparison with chronic obstruction, reaching respectively 240.48 ± 25.7 µmol/l and 395.83 ± 22.3 µmol/l (p < 0.05). A positive correlation was found among renal cortical thickness and daily postoperative creatinine level decrease, especially in cases of nephrolithiasis (r = 0.55). When bilateral obstruction was diagnosed in 31 oncological patients, unilateral nephrostomy was a sufficient treatment option in 27 (87.1%) cases.
Conclusions
Drainage of the obstructed upper urinary tract influences renal functional recovery in all cases. In clinically defined rapid obstruction cases, renal functional recovery is better in comparison with chronic obstruction. Renal functional recovery postively corellated with renal cortical thickness. Unilateral nephrostomy was a sufficient treatment option in the palliative obstructive treatment course in 87% of patients.
Keywords: obstructive uropathy, renal failure, nephrostomy