Vidinės miego arterijos endarterektomija esant nebūdingiems simptomams, angiochirurgo patirties ir meistriškumo įtaka operacijos rezultatam
Auksė Meškauskienė, Egidijus Barkauskas, Virginija Gaigalaitė
Vilniaus universiteto Neurologijos ir neurochirurgijos klinikos Neuroangiochirurgijos centras,
Šiltnamių g. 29, LT-04130 Vilnius
El paštas: auksemeskauskiene@hotmail.com
Įvadas / tikslas
Vidinės miego arterijos endarterktomijos rezultatai esant nebūdingiems miego arterijos baseino kraujotakos sutrikimo simptomams yra prieštaringi, o duomenų apie angiochirurgo patirties ir meistriškumo įtaką operacijos rezultatams nėra. Darbo tikslas – įvertinti vidinės miego arterijos endarterektomijos riziką dviejų besimptomių ligonių grupių: viena – be židininės simptomatikos su nebūdingais kraujotakos sutrikimo simptomais miego arterijos baseine, kita – su židinine simptomatika, neturinčia tiesioginio ryšio su operuojamos miego arterijos baseinu, bei nustatyti angiochirurgo patirties ir meistriškumo įtaką šių grupių ligonių operacijos rezultatams.
Ligoniai ir metodai
Per 12 metų (nuo 1995 iki 2006 metų) vidinės miego arterijos endarterektomija buvo atlikta 192 besimptomiams ligoniams, iš jų 71 ligonis turėjo nebūdingų simptomų (I grupė) ir 121 ligonis sirgo vertebrobaziliniu arba priešingos miego arterijos baseino insultu (II grupė). Operacijos komplikacijomis buvo mirtis ir naujas insultas. Rezultatus išanalizavome kiekvienos grupės atskirai, atsižvelgdami į angiochirurgo patirtį ir angiochirurgo individualų miego arterijos endarterektomijų komplikacijų skaičių.
Rezultatai
Komplikacijų po operacijos I grupėje buvo 1,4%, II grupėje – 10,7% (p < 0,02). Kai I grupės ligonius operavo chirurgai, kurių patirtis buvo vidutiniškai 10 ir daugiau miego arterijos endarterektomijų per metus, komplikacijų nebuvo, tačiau kai operavo mažesnės patirties chirurgai, komplikacijų pasitaikė 6,7% ligonių. Antroje grupėje komplikacijų taip pat kilo mažiau, kai ligonius operavo labiau patyrę angiochirurgai, tačiau skirtumas abiem atvejais nebuvo statistiškai reikšmingas. Operuojant angiochirurgams, kurių individualus VMAE komplikacijų skaičius nesiekė 3%, komplikacijų skirtumas tarp I ir II grupės buvo statistiškai nereikšmingas. Kai II grupės ligonius operavo angiochirurgai, kurių individualus komplikacijų skaičius viršijo 3%, komplikacijų pasitaikė gerokai daugiau (3,0% vs 15,8%, p < 0,02).
Išvados
Miego arterijos endarterektomijos rizika ligoniams, turintiems nebūdingų simptomų, yra minimali, jei operuoja patyręs ir aukštos kvalifikacijos angiochirurgas. Operacijos rezultatai yra blogesni, jei ligoniai sirgo vertebrobaziliniu arba priešingos miego arterijos baseino insultu. Besimptomių ligonių mirties ir insulto rizika priklauso ne tik nuo vidinės miego arterijos endarterektomijos indikacijų, bet ir nuo angiochirurgo kvalifikacijos.
Pagrindiniai žodžiai: miego arterijos endarterektomija, nebūdingi simptomai, rezultatai, chirurgo patirtis, kvalifikacija
Carotid endarterectomy in patients with nonspecific symptoms and the impact of vascular surgeon experience and skills on the operative results
Auksė Meškauskienė, Egidijus Barkauskas, Virginija Gaigalaitė
Vilnius University, Clinic of Neurology and Neurosurgery, Center of Neuroangiosurgery,
Šiltnamių str. 29, LT-04130 Vilnius, Lithuania
E-mail: auksemeskauskiene@hotmail.com
Background / objective
There is uncertainty about the relative risk of carotid endarterectomy in patients with nonspecific symptoms and no data on the relationships between the vascular surgeon’s individual experience and skill and the results of operation. The purpose of this study was to examine the risk of carotid endarterectomy in two asymptomatic patients‘, groups – with nonspecific symptoms and with vertebrobasiliar or contralateral stroke – and the impact of the vascular surgeon’s experience and skill on the results of carotid endarterectomy in both groups.
Patients and methods
Over a 12-year time interval (1995 to 2006), 71 patients with nonspecific symptoms (group I) and 121 patients with contralateral or verterbrobasilar stroke (group II) underwent carotid endarterectomy. Postoperative rates of death and stroke were analysed in both groups with respect to each surgeon’s average annual of carotid endarterectomies and rate of complications.
Results
The perioperative mortality and stroke rate was 1.4% in group I and 10.7% in group II (p < 0.02). In group I, there were no complications for more active (> 10 CEAs per year) surgeons and 6.7% complications for less (< 10 CEAs per year) active (p > 0.05). The rate of mortality and morbidity in group II for more active surgeons was lower than for surgeons who performed less than 10 CEAs/y, but the difference did not reach statistical significance, either. Surgeons with an individual complication rate < 3% had excellent results in group I and worse in group II, but the difference was not significant. When patients were operated on by surgeons with the individual complication rate > 3%, the results of carotid endarterectomy between groups I and II differed significantly (3.0% vs 15.8%, p < 0.02).
Conclusions
Operative risk for patients with nonspecific symptoms is very low if carotid endarterectomy is performed by an experienced and skilled vascular surgeon. Patients with verterbrobasiliar or contralateral stroke have worse results than patients with nonspecific symptoms. The risk of operative death and stroke after carotid endarterectomy in asymptomatic patients depends on indications and also on surgeon’s individual skill.
Keywords: carotid endarterectomy, nonspecific symptoms, results, surgeon’s experience and skills