Išeminės kilmės mitralinio vožtuvo nesandarumo korekcija: ankstyvieji ir vėlyvieji rezultatai

Santrauka

Eglė Gatelienė¹, Giedrius Uždavinys², Loreta Ivaškevičienė², Irena Butkuvienė², Giedrė Šemetienė¹, Giedrė Nogienė^2
1 Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Širdies chirurgijos centras,
Santariškių g, 2, LT-08661 Vilnius
² Vilniaus universiteto Širdies chirurgijos centras
El paštas: chirurgai@santa.lt; egleu@yahoo.com

Įvadas / tikslas

Darbo tikslas – įvertinti ligonių išgyvenimą, funkcinės būklės pokyčius po išeminio mitralinio vožtuvo nesandarumo chirurginės korekcijos. Nustatyti atsinaujinusio reikšmingo mitralinio vožtuvo nesandarumo dažnį, kartotinių operacijų skaičių.

Ligoniai ir metodai

Išanalizuoti 70 ligonių, sirgusių koronarine širdies liga esant reikšmingam išeminės kilmės mitralinio vožtuvo nesandarumui, duomenys. Vilniaus širdies chirurgijos centre 2000–2006 metais atliktos kombinuotos aortokoronarinių jungčių suformavimo ir mitralinio vožtuvo plastinių procedūrų operacijos. Vertinti bendrieji klinikiniai duomenys, Niujorko širdies asociacijos funkcinė klasė, kairiojo skilvelio išmetimo frakcija, mitralinio nesandarumo chirurginės korekcijos metodai, echokardiografinio tyrimo duomenys prieš ir po operacijos.

Rezultatai

Išgyvenimas po vienų, dvejų ir šešerių metų – atitinkamai 65%, 61% ir 50%. Didelis operacinis ir pooperacinis mirštamumas – 21,4% aiškinamas labai sunkia ligonių priešoperacine būkle. Šešerių metų laikotarpiu mirštamumas nedidelis – 7,2%. Neatsižvelgiant į taikytą chirurginio mitralinio vožtuvo plastikos metodą, reikšmingas mitralinio vožtuvo nesandarumo pokytis: nuo 2,83 ± 0,38 iki 0,87 ± 0,34 (p < 0,001) ankstyvuoju laikotarpiu, nuo 2,83 ± 0,38 iki 1,03 ± 0,59 (p < 0,001) vėlyvuoju periodu. Reikšmingai mažėjo Niujorko širdies asociacijos funkcinė klasė – nuo 3,73 ± 0,51 iki 2,27 ± 1,12 (p < 0,001). Kairiojo skilvelio išstūmimo frakcija didėjo nuo 29,28 ± 9,27% iki 32,03 ± 11,36%, (p < 0,01). Ankstyvuoju periodu atsinaujinęs reikšmingas mitralinio vožtuvo nesandarumas nustatytas 12,7%. Atliktos trys (5,5%) pakartotinės operacijos. Ateityje būtina įvertinti tuos rizikos veiksnius, kurie lėmė atsinaujinusį išeminį mitralinį nesandarumą, ir išsiaiškinti, ar mitralinio vožtuvo plastikos tipas lemia vožtuvo nesandarumo atsinaujinimo dažnį.

Išvados

Išeminio mitralinio vožtuvo plastinės procedūros (valvuloplastikos ar / ir anuloplastikos, neimplantuojant sintetinio žiedo) – veiksmingas chirurginio gydymo metodas. Tiek vožtuvo nesandarumas (p < 0,001), tiek funkcinė klasė (p < 0,001), tiek kairiojo skilvelio išstūmimo frakcija (p < 0,01) pakito statistiškai patikimai. Nors operacinis (8,6%) ir ankstyvasis pooperacinis mirštamumas (12,8%) didelis, tačiau vėlyvieji šių procedūrų rezultatai geri. Atsinaujinęs mitralinio vožtuvo nesandarumas (12,7%), pakartotinių operacijų skaičius (5,4%) – priimtini. Išgyvenimas po vienų, dvejų, šešerių metų – 65%, 61%, 50%.

Pagrindiniai žodžiai: koronarinė širdies liga, išeminis mitralinis nesandarumas, mitralinio vožtuvo plastika, mitralinio vožtuvo žiedo plastika

Mitral valve repair for ischemic mitral insufficiency: early and late results

Eglė Gatelienė¹, Giedrius Uždavinys², Loreta Ivaškevičienė², Irena Butkuvienė², Giedrė Šemetienė¹, Giedrė Nogienė^2
1 Cardiac Surgery Centre of Vilnius University Hospital „Santariškių klinikos“,
Santariškių str. 2, LT-08661 Vilnius, Lithuania
² Cardiac Surgery Centre of Vilnius University
E-mail: chirurgai@santa.lt; egleu@yahoo.com

Objective

The aim of the study was to evaluate the patients’ (pts) survival and functional status changes after ischemic mitral insufficiency (IMI) repair; to determine residual mitral regurgitation (MR) and reoperation rate.

Patients and methods

The study group consisted of 70 pts who underwent mitral valve (MV) repair for IMI with concomitant coronary artery bypass grafting (CABG) at Vilnius University Cardiac Surgery Centre between 2000 and 2006. We analysed general clinical data, NYHA functional class, LVEF, mitral valve repair procedures, data of echocardiography before and after the operation.

Results

The one-year survival was 65%, two-year survival 61%, and 6-year survival 50%. In-hospital mortality was high (21.4%) due to the poor preoperative status. Late mortality was rather low – 7.2 % in 6 years. Regardless of the mitral valve repair technique, a significant reduction of MR: early – from 2.83 ± 0.38 to 0.87 ± 0.34 (p < 0,001) and late – from 2.83 ± 0.38 to 1.03 ± 0.59 (p < 0.001) – was observed. The NYHA functional class changed from 3.73 ± 0.51 to 2.27 ± 1.12 (p < 0.001), the LVEF – from 29.28 ± 9.27% to 32.03 ± 11.36% (p < 0.01). In our series we had 12.7% (7 pts) of residual MR after repair and 5.5% (3 pts) of reoperations.

Conclusions

Ring-free mitral valve repair is an effective method of treatment for ischemic mitral insufficiency: the patients’ postoperative status improved significantly in terms of MR, NYHA functional class, LVEF. One-year survival was 65%, two-year survival 61%, and 6-year survival 50%. Residual MR after repair (12.7%) and reoperation rate (5.5%) were acceptable.

Key words: ischemic heart disease, ischemic mitral insufficiency, mitral valve repair