Šis straipsnis yra savotiškas prieš kurį laiką pasirodžiusios publikacijos „Tarmiškumo matavimas: diskusinis tyrimų modelis“ (Kardelis 2023) tęsinys. Svarbiausias dabartinio straipsnio tikslas buvo parodyti, kad galima praktiškai pritaikyti tarmiškumo matavimo diskusinį modelį ir patikrinti, kaip jį taikant įgyvendinamas kalbinių nuostatų trinario modelio elgesio dėmuo. Tyrimo objektas buvo kalbėtojų nuostatos neformalioje aplinkoje su šeimos nariais ir gimtojo krašto draugais vartoju tarminę kalbą praktinė realizacija. Tikslui pasiekti iškelti du uždaviniai: pristatyti tyrimo eigą ir aptarti rezultatus bei nubrėžti tyrimo perspektyvas. Kaip tyrimo metodologinis principas buvo pasirinkta kognityvinio ir emocinio dėmens ↔ elgesio dėmens sąsaja. Paprastai tariant: jeigu informantas į klausimą ar neformalioje aplinkoje su šeimos nariais ir gimtojo krašto draugais vartojate tarminę kalbą? atsakė teigiamai, buvo pamėginta patikrinti, kaip ši nuostata įgyvendinama praktiškai.
Bene svarbiausias šio tyrimo rezultatas yra tas, kad siūlomas diskusinis tarmiškumo matavimo tyrimų modelis iš esmės veikia, tik jį dar reikia tobulinti. Tyrimas taip pat parodė, kad duomenis jam įmanoma surinkti ir nuotoliniu būdu. Antrasis svarbus tyrimo rezultatas yra susijęs su anketavimu. Bent jau šis tyrimas rodo, kad aiškinantis tarmiškumą šimtu procentų vien anketavimu pasikliauti negalima. Kitaip tariant, atsakymuose į klausimus ar kalbate tarmiškai, kokiose situacijose kalbate tarmiškai ir pan. užprogramuotas konfliktas tarp objektyviojo ir subjektyviojo tarmiškumo. Šį konfliktą tik anketavimo būdu išspręsti sunkiai įmanoma, būtini papildomi tyrimai. Tarmiškumo indekso skaičiavimas pagal susikurtą formulę šiame tyrime parodė, kad atsižvelgiant į objektyvųjį tarmiškumą rytų aukštaičių panevėžiškių informantai, išskyrus vieną, yra „tarmiškesni“ už rytų aukštaičių uteniškių informantus. Tačiau daug svarbiau yra tai, kad tiek iš šito tyrimo, tiek iš vieno ar kito tiriamo punkto pasirinkus net ir kelias dešimtis informantų, jokių platesnių apibendrinimų daryti negalima. Sociolingvistų ir dialektologų pamėgtas sniego gniūžtės metodas gal ir atrodo patraukliai ir lengvina medžiagos rinkimą, tačiau turi ir akivaizdžių trūkumų, iš kurių svarbiausias, mūsų supratimu, yra atsitiktinumas. Vargu ar yra patikima iš atsitiktinumų kurti dėsningumus, ypač plačios aprėpties dėsningumus. Taigi medžiagos imties problemą, jeigu norime matyti daugmaž objektyvų lietuvių kalbos ploto tarmiškumą, jo vaizdą ir indeksus, reikia spręsti ne vien anketavimu, o tai yra nelengvas uždavinys tiek metodiškai, tiek techniškai. Antrasis nelengvas uždavinys yra stebėsena namų aplinkoje, kuri būtina norint gauti objektyvų tarmiškumo matavimo rezultatą.
Šis kūrinys yra platinamas pagal Kūrybinių bendrijų Priskyrimas 4.0 tarptautinę licenciją.