Pilietiškumas lietuviškuose leksikografiniuose šaltiniuose, jaunimo pasaulėvaizdyje ir medijų tekstuose

Santrauka

Sąvoka pilietiškumas dar nėra iki galo išsikristalizavusi, todėl tiek mokslinėje literatūroje, tiek viešajame diskurse akcentuojami vis kiti aspektai, bandoma ją lyginti ir sieti su kitomis, įvairiuose kontekstuose sinonimiškai vartojamomis sąvokomis, tokiomis kaip tautiškumas ar patriotizmas. Lingvistiškai sąvoka pilietiškumas nėra nagrinėta, tad šio straipsnio tikslas ir yra patyrinėti pilietiškumo sąvoką lietuviškuose žodynuose, viešuose medijų tekstuose ir jaunimo atsakymuose į klausimą Kas jums yra pilietiškumas? Pilietiškumo sąvoka glaudžiai susijusi su kita sąvoka – valstybe, joje susipina teisiniai, kultūriniai, socialiniai ir politiniai elementai. Valstybė suteikia savo piliečiui teises ir pareigas, o pilietis turi gebėti naudotis suteiktomis teisėmis bei laisvėmis, ginti jas ir atsakingai dalyvauti viešajame gyvenime, galutinis tikslas – Lietuvos gerovė. Ir studentai pabrėžia, kad sąvoka yra kompleksinė, apima ne tik žmogaus santykį su valstybe, bet ir santykius tarp žmonių, tačiau tiek jaunimo atsakymuose, tiek viešajame diskurse svarbiausia – tai vertybė, kurios komponentai išryškėja kognityvinėje definicijoje. Nepaisant įvade pateiktų minčių, kad pilietiškumas ir patriotizmas nėra tapatu, jaunimui šios sąvokos yra persipynusios ir turi daug bendrų aspektų. Viešajame diskurse ypač akcentuojamas pilietiškumo ugdymas – jį ugdyti reikia nuolatos, todėl rengiamos įvairios akcijos, konkursai, pamokos, laidos. Atlikus tyrimą galima konstatuoti, kad pilietiškumo kognityvinė definicija yra: pagarba valstybei, jos kalbai, simboliams, istorijai, kultūrai ir tradicijoms, kitiems šalies piliečiams, kitai nuomonei; pareiga valstybei (gynyba, įsitraukimas į visuomenės gyvenimą, balsavimas, mokesčių mokėjimas, blogai besielgiančių sutramdymas); darbas valstybei; meilė savo šaliai; pasiaukojimas dėl jos. Paprastai žodžio reikšmės ieškoma žodynuose – patikimiausiuose leksikografiniuose šaltiniuose. Tyrimas parodė, kad būtina plėsti žodynų definicijas arba išsamiau sąvoką išskleisti rengiamame „Bendrinės lietuvių kalbos žodyne“ – kad visuomenė matytų, jog pilietiškumo sąvokos turinys yra daug platesnis. Pritartina, kad pilietiškumas yra išugdoma vertybė, todėl jos turinys labai priklauso nuo to, kas dalyvauja ugdymo procese, ir kalbininkams bei kalbos institucijoms būtina įsitraukti į pilietiškumo programą, kad jaunimas matytų, jog pilietiškumas nėra tik gynyba, sąvokoje telpa ir kalba, ir kultūriniai bei etniniai dalykai.