Ingresyvinio aspekto raiškos konstrukcijoje vartojamų jungčių pasidaryti ir tapti sintaksinė bei semantinė distribucija dabartinėje lietuvių kalboje
Dinaminės prigimties jungtys pasidaryti ir tapti, kaip ir (pa)virsti ar tarmėse dar tebevartojama stotis / pastoti, lietuvių kalboje yra prisitaikiusios reikšti ingresyvinį pokyčio įvykio aspektą. Straipsnyje aptariamos jungčių pasidaryti ir tapti sintaksinės bei semantinės distribucijos vartosenoje tendencijos remiasi šių jungčių preterito formų kvantitatyvine analize Dabartinės lietuvių kalbos tekstyno trijų registrų imtyse. Sintaksinės distribucijos analizė aprėpia ingresyvinio aspekto raiškos formų pasidarė ir tapo vartojimo tendencijas ir proporcijas askriptyvinėse, inkliuzyvinėse ir specifikacinėse jungties konstrukcijose. Semantinės kalbamų jungčių formų distribucijos analizė aprėpia jų sudaromų konstrukcijų designacijos zonų nustatymą: kiek šios zonos yra savitos ir kiek jos persikloja. Jungčių formų pasidarė ir tapo sudaromų konstrukcijų designacijos (kitaip — semantinės specifikacijos) didžia dalimi yra nulemtos jų akcionalinės prigimties (pirmuoju atveju turime vyksmo, antruoju — atsitikimo predikatą) bei paveldėtosios reikšmės pėdsako jų semantikoje. Veiksmažodžio tapti semantikoje šis pėdsakas dabar vargiai besusekamas, o veiksmažodžio pasidaryti semantikoje jis yra veiksnus dėl dar gyvai jaučiamo jo sudaromos jungties konstrukcijos darybinio ryšio su kilmės konstrukcija. Paveldėtosios reikšmės pėdsakas jungties pasidaryti semantikoje pasireiškia kaip agentyvaus ir / ar intencionalaus subjektinio referento presupozicija, arba reikalavimas, ir tai yra esminis semantinis požymis, skiriantis ją nuo jungties tapti. Pragmatiniu lygmeniu šis skirtumas pasireiškia kaip vidinės arba išorinės komunikatyvinės perspektyvos į profiliuojamą ingresyvinio pokyčio įvykį pasirinkimas. Galiausiai straipsnyje, griežtai laikantis semantinio ekvivalentiškumo kriterijaus, paskaičiuojamas galimo jungčių formų pasidarė ir tapo tarpusavio sukeičiamumo mastas tirtose tekstyno imtyse. Jis pasirodo esąs pakankamas, kad galima būtų teigti, jog šių jungčių formų sudaromos konstrukcijos esančios kalboje egzistuojančios bendresnės ingresyvinio aspekto raiškos konstrukcijos dvi atskiros instanciacijos.