Šio straipsnio objektas – spalvos būdvardis rožinis. Tikslas – remiantis Dabartinės lietuvių kalbos tekstyno (DLKT) medžiaga, išsiaiškinti rožinis semantiką dabartinėje lietuvių rašto kalboje ir jos pagrindu „pamatyti“ rožinę spalvą. Spalvos pavadinimai nagrinėjami sintaksiniu-semantiniu aspektu. Išanalizavus per 1000 pavyzdžių paaiškėjo, kad pagal rožiškai suvokiamus daiktus rožinis reikšmė platesnė nei aiškinamuosiuose žodynuose apibrėžiama. Plačiau lietuvių kalbos vartotojų suvokiama rožinė nuo spalvos centro (rožės, erškėčio, bijūno žiedo spalvos) laipsniškai pereina prie baltos, geltonos, (purpuriškai) raudonos, violetinės, oranžinės, rudos, pilkos. Rožinė daikto spalva gali būti dirbtinė arba būdinga daiktui iš prigimties. Būdvardis rožinis vartojamas su daiktavardžiais, žyminčiais nuo seno lietuviui įprastus ir (palyginti) naujai jo kasdienybėje atsiradusius, retai naudojamus daiktus.