Šiame straipsnyje aptariamas ir rašytinės, ir sakytinės kalbos formų frazeologinis diskursas. Diskurso terminas suprantamas kaip įvairių profesijų atstovų (žurnalistų, politikų, teisininkų, reklamos kūrėjų) bendravimas plačiąja prasme – aptariami socialiniai pašnekovų vaidmenys, jų motyvai, intencijos, tikslai, ketinimai, nuostatos, kalbinis ir nekalbinis elgesys. Aiškinantis tokius diskursus, dažniausiai aptariami atvejai, kai pažeidžiamos teisės ar etikos normos. Straipsnio tikslas – pamėginti pateikti bent keletą frazeologinio diskurso aiškinimo ir argumentavimo schemų, būdų ar modelių, kuriais kaip teoriniu pamatu būtų galima vadovautis realios ekspertizės atvejais.