Santrauka
Šio straipsnio objektas – lietuvių kalbos pasaulėvaizdyje užfiksuotos kitų tautų atstovų nacionalinio charakterio savybės. Nacionalinis charakteris suprantamas kaip specifinis tam tikrų bendrų charakterio savybių rinkinys, o informacijos apie jį gali suteikti kalbos vartojimo pavyzdžių analizė, kurią papildo žinios apie įvairių tautų atstovus vadinamuosiuose tautiniuose anekdotuose. Analizės rezultatai peržiūrėjus kalbos vartojimo pavyzdžius ir tautinių anekdotų tekstus lyginami su kitų Lietuvos mokslininkų atliktų etninių stereotipų tyrimų rezultatais. Etninių stereotipų analizė suteikia žinių ne tik apie vertinamą, bet ir apie vertinančią tautą.