Santrauka
Straipsnyje apžvelgiami akademinėje ir populiarioje spaudoje skelbti straipsniai apie grožinės literatūros vertimus iš anglų kalbos į lietuvių kalbą. Kaip atskaitos taškas pasirinkti 1990 metai, kadangi po nepriklausomybės atgavimo Lietuvos ekonominė rinka ir akademinė aplinka gerokai pasikeitė, neišvengiamai darydamos įtaką vertimų paklausai ir pobūdžiui, vertimo darbų kokybei, darbo santykiams ir grožinės literatūros bei jos vertimų kultūros sanklodai. Išaugus grožinės literatūros vertimo paklausai ir verstinei literatūrai užgožus nacionalinę, kritika nespėja reaguoti į vertimų gausą. Taip pat kyla klausimas, ar nacionalinė kritika adekvačiai ir metodiškai aprašo, analizuoja ir komentuoja grožinės literatūros vertimo problemas. Pagrindinis šios apžvalgos tikslas – įvardyti kritinės ir akademinės analizės tendencijas, galinčias nužymėti gaires tolesniems moksliniams tyrimams, suformuluoti hipotezes bei apibrėžti temines vertimo mokslinių tyrimų grupes. Nors grožinės literatūros vertimų gausu, akademinė aplinka neskuba keisti programų ir vertimo teoriją dėstyti kaip atskirą dalyką. Gausesni ir nuoseklesni tyrimai galėtų suteikti pagrindą universitetinei vertimo studijų disciplinai. Straipsnyje kritinė ir analitinė medžiaga grupuojama temiškai pagal nagrinėjamas problemas, nurodomi teoriniai bei metodiniai vertimo kritikos trūkumai ir stokojamos grandys. Akivaizdu, kad lietuvių kritikos tradicija nevientisa (plėtojosi su dideliais istoriniais pertrūkiais), stinga didesnės apimties diachroninių ir lyginamųjų studijų, į jos akiratį nepatenka kai kurios itin svarbios metodinės priemonės bei vertimo klausimai (kad ir grožinio vertimo didaktika ir standartai). Kadangi šis apžvalginis darbas apie lietuvių grožinės literatūros vertimų kritikos postkolonijinę būklę yra vienas pirmųjų, jo autorė tikisi paskatinti akademinės bendruomenės dialogą šia tema, pritraukti daugiau dėmesio kritikos kultūrai, kuri daro įtaką vertimo kokybei ir vertimo teorijos raidai.
Skaitomiausi šio autoriaus(ų) straipsniai
-
Inga Hilbig,
B. Ryvitytė. Lingvistinės pragmatikos įvadas
,
Lietuvių kalba: Nr. 5 (2011)
-
Gintarė Judžentytė-Šinkūnienė,
Kai tradicinio suvokimo nebeužtenka: lietuvių kalbos egzoforinių rodomųjų įvardžių atvejis
,
Lietuvių kalba: Nr. 15 (2020): Lietuvių kalba
-
Simona Vyniautaitė,
Plungės geolektas regresyvinės balsių I, U asimiliacijos požiūriu
,
Lietuvių kalba: Nr. 14 (2020): Lietuvių kalba
-
Audrius Valotka,
Intertekstų suvokimas ir kultūrinio rato atpažinimas Rimvydo Valatkos publicistikoje
,
Lietuvių kalba: Nr. 10 (2016)
-
Daiva Šveikauskienė,
Lietuvių kalbos sintaksinė analizė
,
Lietuvių kalba: Nr. 7 (2013)
-
Birutė Spraunienė,
Apibrėžtumo kategorija ir jos tyrimai lietuvių kalbotyroje
,
Lietuvių kalba: Nr. 2 (2008)
-
Edita Butkauskaitė,
Nazalizacija: samprata ir tyrimai
,
Lietuvių kalba: Nr. 4 (2010)
-
Aldona Paulauskienė,
Dėl būtųjų laikų interpretavimo svarbesniuose lietuvių kalbos gramatikos darbuose
,
Lietuvių kalba: Nr. 4 (2010)
-
Inga Hilbig,
Lietuvių ir anglų prašymų strategijos ir mandagumas
,
Lietuvių kalba: Nr. 3 (2009)
-
Birutė Kabašinskaitė,
Gert Klingenschmitt,
Dar kartą apie lie. SPALVÀ: kirtis ir etimologija
,
Lietuvių kalba: Nr. 7 (2013)