Santrauka
Straipsnyje apžvelgiami akademinėje ir populiarioje spaudoje skelbti straipsniai apie grožinės literatūros vertimus iš anglų kalbos į lietuvių kalbą. Kaip atskaitos taškas pasirinkti 1990 metai, kadangi po nepriklausomybės atgavimo Lietuvos ekonominė rinka ir akademinė aplinka gerokai pasikeitė, neišvengiamai darydamos įtaką vertimų paklausai ir pobūdžiui, vertimo darbų kokybei, darbo santykiams ir grožinės literatūros bei jos vertimų kultūros sanklodai. Išaugus grožinės literatūros vertimo paklausai ir verstinei literatūrai užgožus nacionalinę, kritika nespėja reaguoti į vertimų gausą. Taip pat kyla klausimas, ar nacionalinė kritika adekvačiai ir metodiškai aprašo, analizuoja ir komentuoja grožinės literatūros vertimo problemas. Pagrindinis šios apžvalgos tikslas – įvardyti kritinės ir akademinės analizės tendencijas, galinčias nužymėti gaires tolesniems moksliniams tyrimams, suformuluoti hipotezes bei apibrėžti temines vertimo mokslinių tyrimų grupes. Nors grožinės literatūros vertimų gausu, akademinė aplinka neskuba keisti programų ir vertimo teoriją dėstyti kaip atskirą dalyką. Gausesni ir nuoseklesni tyrimai galėtų suteikti pagrindą universitetinei vertimo studijų disciplinai. Straipsnyje kritinė ir analitinė medžiaga grupuojama temiškai pagal nagrinėjamas problemas, nurodomi teoriniai bei metodiniai vertimo kritikos trūkumai ir stokojamos grandys. Akivaizdu, kad lietuvių kritikos tradicija nevientisa (plėtojosi su dideliais istoriniais pertrūkiais), stinga didesnės apimties diachroninių ir lyginamųjų studijų, į jos akiratį nepatenka kai kurios itin svarbios metodinės priemonės bei vertimo klausimai (kad ir grožinio vertimo didaktika ir standartai). Kadangi šis apžvalginis darbas apie lietuvių grožinės literatūros vertimų kritikos postkolonijinę būklę yra vienas pirmųjų, jo autorė tikisi paskatinti akademinės bendruomenės dialogą šia tema, pritraukti daugiau dėmesio kritikos kultūrai, kuri daro įtaką vertimo kokybei ir vertimo teorijos raidai.
Skaitomiausi šio autoriaus(ų) straipsniai
-
Kristina Rutkovska,
Namų konceptas lietuvių kalboje ir kultūroje
,
Lietuvių kalba: Nr. 10 (2016)
-
Indrė Makauskaitė,
Lietuvių kalbos laiko adverbialai: pozicija laiko raiškos priemonių sistemoje ir semantinių tyrimų apžvalga
,
Lietuvių kalba: Nr. 10 (2016)
-
Daiva Murmulaitytė,
Naujieji asmenų pavadinimai darybos ir semantiniu aspektu
,
Lietuvių kalba: Nr. 10 (2016)
-
Monika Triaušytė,
Naujojo vietinio kalbinio kodo samprata ir vertė: paribio žemaičių atvejis
,
Lietuvių kalba: Nr. 15 (2020): Lietuvių kalba
-
Irena Smetonienė,
Antanas Smetona,
Audrius Valotka,
Dėl standartinės kalbos termino
,
Lietuvių kalba: Nr. 10 (2016)
-
Eglė Žurauskaitė,
Nemandagumo raiška politiniuose TV debatuose
,
Lietuvių kalba: Nr. 16 (2021): Lietuvių kalba
-
Lina Plaušinaitytė,
Skaistė Volungevičienė,
Žodžių junginiai dvikalbėje leksikografijoje: vokiečių–lietuvių kalbų žodyno analizė
,
Lietuvių kalba: Nr. 10 (2016)
-
Neringa Micutaitė,
Kristina Jakaitė-Bulbukienė,
Kalbos redaktoriai: iššūkiai, nuostatos ir motyvacija
,
Lietuvių kalba: Nr. 17 (2022): Lietuvių kalba
-
Salomėja Bandoriūtė,
Šiuolaikinių anekdotų apie lytis pašaipos taikiniai ir kalbinė raiška
,
Lietuvių kalba: Nr. 5 (2011)
-
Danguolė Mikulėnienė,
Tarmiškumas kaip išmatuojamas dydis
,
Lietuvių kalba: Nr. 15 (2020): Lietuvių kalba