Santrauka
Straipsnyje apžvelgiami akademinėje ir populiarioje spaudoje skelbti straipsniai apie grožinės literatūros vertimus iš anglų kalbos į lietuvių kalbą. Kaip atskaitos taškas pasirinkti 1990 metai, kadangi po nepriklausomybės atgavimo Lietuvos ekonominė rinka ir akademinė aplinka gerokai pasikeitė, neišvengiamai darydamos įtaką vertimų paklausai ir pobūdžiui, vertimo darbų kokybei, darbo santykiams ir grožinės literatūros bei jos vertimų kultūros sanklodai. Išaugus grožinės literatūros vertimo paklausai ir verstinei literatūrai užgožus nacionalinę, kritika nespėja reaguoti į vertimų gausą. Taip pat kyla klausimas, ar nacionalinė kritika adekvačiai ir metodiškai aprašo, analizuoja ir komentuoja grožinės literatūros vertimo problemas. Pagrindinis šios apžvalgos tikslas – įvardyti kritinės ir akademinės analizės tendencijas, galinčias nužymėti gaires tolesniems moksliniams tyrimams, suformuluoti hipotezes bei apibrėžti temines vertimo mokslinių tyrimų grupes. Nors grožinės literatūros vertimų gausu, akademinė aplinka neskuba keisti programų ir vertimo teoriją dėstyti kaip atskirą dalyką. Gausesni ir nuoseklesni tyrimai galėtų suteikti pagrindą universitetinei vertimo studijų disciplinai. Straipsnyje kritinė ir analitinė medžiaga grupuojama temiškai pagal nagrinėjamas problemas, nurodomi teoriniai bei metodiniai vertimo kritikos trūkumai ir stokojamos grandys. Akivaizdu, kad lietuvių kritikos tradicija nevientisa (plėtojosi su dideliais istoriniais pertrūkiais), stinga didesnės apimties diachroninių ir lyginamųjų studijų, į jos akiratį nepatenka kai kurios itin svarbios metodinės priemonės bei vertimo klausimai (kad ir grožinio vertimo didaktika ir standartai). Kadangi šis apžvalginis darbas apie lietuvių grožinės literatūros vertimų kritikos postkolonijinę būklę yra vienas pirmųjų, jo autorė tikisi paskatinti akademinės bendruomenės dialogą šia tema, pritraukti daugiau dėmesio kritikos kultūrai, kuri daro įtaką vertimo kokybei ir vertimo teorijos raidai.
Skaitomiausi šio autoriaus(ų) straipsniai
-
Gertrud Bense,
Lituanistinis Augusto Schleicherio palikimas. T. I.
,
Lietuvių kalba: Nr. 3 (2009)
-
Anželika Smetonienė,
Kelių skolintų veiksmažodžių (XVI–XVII a. LDK tekstų pagrindu) analizė
,
Lietuvių kalba: Nr. 8 (2014)
-
Rolandas Mikulskas,
V. Plungian. Gramatinių kategorijų tipologija 1.
,
Lietuvių kalba: Nr. 5 (2011)
-
Simona Akamauskaitė,
Vytautas Kardelis,
Nuliniai veiksniai ir jų referencija šnekamojoje kalboje
,
Lietuvių kalba: Nr. 9 (2015)
-
Jolita Urbanavičienė,
V. Kardelis. Šiaurės rytų aukštaičiai vilniškiai: ribos ir diferenciacijos
,
Lietuvių kalba: Nr. 5 (2011)
-
Daiva Kardelytė-Grinevičienė,
Kvazistandarto variantas: jaunosios kartos aukštaitiškojo arealo atstovų požiūris
,
Lietuvių kalba: Nr. 12 (2018)
-
Daiva Murmulaitytė,
Leksema tradiciniame žodyne ir elektroninėje leksikos duomenų bazėje
,
Lietuvių kalba: Nr. 4 (2010)
-
Yoko Yamazaki,
Dar kartą apie kláusti, klausýti ir jiems giminingų formų priešistorę
,
Lietuvių kalba: Nr. 17 (2022): Lietuvių kalba
-
Vytautas Kardelis,
Daiva Kardelytė-Grinevičienė,
Priekin – per erdvę ir laiką
,
Lietuvių kalba: Nr. 10 (2016)
-
Loreta Vaičiulytė-Semėnienė,
Konstrukcijų su ʻbūdamas’ semantika ir morfosintaksinės raiškos polinkiai
,
Lietuvių kalba: Nr. 4 (2010)