Santrauka
Straipsnyje apžvelgiami akademinėje ir populiarioje spaudoje skelbti straipsniai apie grožinės literatūros vertimus iš anglų kalbos į lietuvių kalbą. Kaip atskaitos taškas pasirinkti 1990 metai, kadangi po nepriklausomybės atgavimo Lietuvos ekonominė rinka ir akademinė aplinka gerokai pasikeitė, neišvengiamai darydamos įtaką vertimų paklausai ir pobūdžiui, vertimo darbų kokybei, darbo santykiams ir grožinės literatūros bei jos vertimų kultūros sanklodai. Išaugus grožinės literatūros vertimo paklausai ir verstinei literatūrai užgožus nacionalinę, kritika nespėja reaguoti į vertimų gausą. Taip pat kyla klausimas, ar nacionalinė kritika adekvačiai ir metodiškai aprašo, analizuoja ir komentuoja grožinės literatūros vertimo problemas. Pagrindinis šios apžvalgos tikslas – įvardyti kritinės ir akademinės analizės tendencijas, galinčias nužymėti gaires tolesniems moksliniams tyrimams, suformuluoti hipotezes bei apibrėžti temines vertimo mokslinių tyrimų grupes. Nors grožinės literatūros vertimų gausu, akademinė aplinka neskuba keisti programų ir vertimo teoriją dėstyti kaip atskirą dalyką. Gausesni ir nuoseklesni tyrimai galėtų suteikti pagrindą universitetinei vertimo studijų disciplinai. Straipsnyje kritinė ir analitinė medžiaga grupuojama temiškai pagal nagrinėjamas problemas, nurodomi teoriniai bei metodiniai vertimo kritikos trūkumai ir stokojamos grandys. Akivaizdu, kad lietuvių kritikos tradicija nevientisa (plėtojosi su dideliais istoriniais pertrūkiais), stinga didesnės apimties diachroninių ir lyginamųjų studijų, į jos akiratį nepatenka kai kurios itin svarbios metodinės priemonės bei vertimo klausimai (kad ir grožinio vertimo didaktika ir standartai). Kadangi šis apžvalginis darbas apie lietuvių grožinės literatūros vertimų kritikos postkolonijinę būklę yra vienas pirmųjų, jo autorė tikisi paskatinti akademinės bendruomenės dialogą šia tema, pritraukti daugiau dėmesio kritikos kultūrai, kuri daro įtaką vertimo kokybei ir vertimo teorijos raidai.
Skaitomiausi šio autoriaus(ų) straipsniai
-
Aurelija Usonienė,
Degrees of confidence and modal words in Lithuanian
,
Lietuvių kalba: Nr. 1 (2007)
-
Rolandas Mikulskas,
Vladimir Plungian. Gramatinių kategorijų tipologija, 2.
,
Lietuvių kalba: Nr. 7 (2013)
-
Aušra Baniulytė,
Pietro Umberto Dini. ALILETOESCVR: lingvistica baltica delle origini: Teorie e contesti linquistici nel Cinquecento
,
Lietuvių kalba: Nr. 5 (2011)
-
Vytautas Kardelis,
Kalbų vartojimas rytų aukštaičių vilniškių patarmėje
,
Lietuvių kalba: Nr. 7 (2013)
-
Rima Bacevičiūtė,
A. Pupkis. Kazlų Rūdos šnektos žodynas 1–2
,
Lietuvių kalba: Nr. 5 (2011)
-
Aurelija Tamulionienė,
Retas nepilną ypatybės kiekį žyminčių būdvardžių darybos tipas: pãjuodis ir pasaũsis
,
Lietuvių kalba: Nr. 5 (2011)
-
Vytautas Kardelis,
Lietuvių kalbos salos: probleminiai aspektai
,
Lietuvių kalba: Nr. 8 (2014)
-
Eglė Bukantytė,
V. Vasiliauskienė. Lietuvių kalbos žodžių tvarka XVI–XIX a. Atributinės frazės
,
Lietuvių kalba: Nr. 4 (2010)
-
Jolita Urbanavičienė,
Leksikografiniai tarmių duomenys lietuvių kalbos išteklių informacinėje sistemoje „E. kalba“
,
Lietuvių kalba: Nr. 17 (2022): Lietuvių kalba
-
Andrius Utka,
Agnė Bielinskienė,
Loic Boizou,
Erika Rimkutė,
Jolanta Kovalevskaitė,
Dėl nepatikimos informacijos Daivos Šveikauskienės straipsnyje „Lietuvių kalbos gramatikos informacinė sistema: I morfologija“
,
Lietuvių kalba: Nr. 10 (2016)